Žvaigždžių sprogimai
.
(0)
2020-04-03
13
Mokslininkų komanda perskaičiavo žymiojo Krabo ūko sprogimo datą bei surado bendrą sutarimą tarp savo skaičiavimų ir pradinės datos (1054 mūsų eros metai). Būtent tada Tauro žvaigždyne sprogo „kviestinė žvaigždė“.
(1)
2020-02-22
13
Nakties danguje vos matomos žvaigždžių sistemos, regis, laukia labai šviesi ateitis. Jeigu astronomų skaičiavimai yra teisingi, galbūt kai kurie iš mūsų galės pasigrožėti nuostabiu reginiu.
(8)
2020-02-16
19
Lig Saulės gyvenimo pabaigos dar ne vienas milijardas metų. O kas, jei greta išsivysčiusios civilizacijos apgyvendintos planetos grasina sprogti supernova? Nešti kudašių kiek įkabinant? Bet sp
(0)
2020-02-05
-1
Menininkai mėgsta žvaigždes vaizduoti kaip dailias damas. Tačiau iš tiesų jos gali būti ir žiaurios pabaisos. Astronomai neseniai aptiko itin kraujo ištroškusią dvinarę žvaigždę, esančią už 3 tūkst. šviesmečių nuo mūsų. Ši žvaigždė lėtai ir periodiškai atima iš savo kompanionės siurbia dujas.
(0)
2020-02-01
8
Supernovos yra žvaigždžių sprogimai, kurių metu per kelias sekundes į aplinką išspinduliuojama tiek energijos, kiek Saulė sukuria per visą savo gyvenimą. Egzistuoja įvairūs supernovų tipai, besiskiriantys ir fizikinėmis savybėmis, ir išvaizda. Kai kurios supernovos yra daug ryškesnės už kitas – jos vadinamos superryškiomis arba superšviesiomis (angl. superluminous). Viena iš labiausiai tyrinėtų superšviesių supernovų įvyko dar 2006 metais – ji turi katalogo numerį SN 2006gy. Iki šiol buvo neaiški ir jos fizikinė kilmė, ir kai kurių spektro linijų prigimtis.
(0)
2020-01-15
32
Gruodį buvo daug kalbama apie keistai besielgiančią Betelgeizę – žvaigždė pritemo labiau, nei bet kada per pastaruosius šimtą metų. Gali būti, kad tai yra vienas iš paskutinių jos pokyčių prieš supernovos sprogimą, tačiau tiksliai to pasakyti, negalime. Šiandieniniai žvaigždžių evoliucijos modeliai neleidžia prognozuoti jų elgesio geresniu nei kelių šimtų tūkstančių metų tikslumu, tad supernovos sprogimas gali įvykti rytoj, bet jo gali tekti palaukti ir 100000 metų.
(0)
2019-12-28
25
Naujametiniai fejerverkai nušviečia dangų. Bet astronominiai fejerverkai – įspūdingesni ir nemokami. Vienas toks rengiamas nelabai toli nuo Žemės.
(0)
2019-12-16
8
Kiekvienas mūsų planetos gyventojas bent kartą gyvenime grožėjosi nakties dangumi ir svajojo apie begalinę visatą. Jau pirmosios žmonijos civilizacijos stebėjo žvaigždžių judėjimą, gimimą ir mirtį, pasitikėjo jomis savo kelionėse, gyvenimo sprendimuose, net suteikė vardus. Ryšys tarp kosmoso kūnų ir žmogaus išliko stiprus nuo pirmos nuoseklios žmonijos minties iki modernios XXI a. visuomenės. Astronomija – seniausia gamtos mokslų atšaka.
(1)
2019-12-05
43
Žvaigždės – tai plačiausiai ištyrinėti dangaus kūnai. Jų amžius, pasiskirstymas bei sudėtis plačiose galaktikose seka tiek galaktikos istoriją, tiek dinamiką ir evoliuciją.
(0)
2019-12-03
16
Astronomams jau seniai žinoma, kad žvaigždei sprogus, ji baigia savo gyvenimą – ir šis dėsnis galioja be jokių išimčių. Tačiau Visata nesiliauja mus stebinusi: neseniai paaiškėjo, kad vis dėlto išimčių būna.
(0)
2019-11-26
16
Galingiausi sprogimai Visatoje nuo pat jos atsiradimo maždaug prieš 13 mlrd. metų per Didįjį sprogimą atpalaiduoja daugiau energijos nei iki šiol buvo manoma, paskelbė mokslininkai.
(0)
2019-11-10
8
Baltosios nykštukės sprogimas, vadinama Ia tipo supernova, įvyksta, kai joje prasideda nevaldomos termobranduolinės reakcijos. Jos išdrasko žvaigždę į gabalus ir išspinduliuoja tiek energijos, kiek Saulė per visą savo gyvenimą.
(0)
2019-11-02
7
Per pastaruosius keletą milijonų metų netoli Žemės sprogo bent dvi supernovos. „Netoli“ šiuo atveju nereiškia, kad jų energija išnaikino Žemėje gyvybę, tačiau pro Saulės sistemą plintančios supernovų liekanos paliko pastebimą pėdsaką Žemės geologijoje.
(0)
2019-07-14
6
Kai kurie energingi procesai Visatoje, pavyzdžiui supernovų sprogimai ar besisukančių neutroninių žvaigždžių magnetinio lauko sąveika su aplinkine medžiaga, sukuria ypatingai aukštos energijos daleles ar fotonus. Jų energija matuojama trilijonais elektronvoltų ir daugiau; palyginimui, protono ir neutrono masės atitinka šiek tiek mažiau nei milijardo elektronvoltų energijas.
(0)
2019-07-10
13
Dvinarės žvaigždės mirtis – ne pats ramiausias reikalas. Jos drioksteli ir išsiveržia, išsjaudamos išorėn vidinę medžiagą ir išspinduliuodamos radiaciją per elektromagnetinį spektrą į kosmosą, rašo sciencealert.com.
