Mokslas apie atmosferą
.
(0)
2020-12-31
7
Vienas tikrai natūralus radijo signalas, skleidžiamas planetų, yra pašvaistės. Saulės sistemoje puikiai žinome Žemės pašvaistes, taip pat jos švyti Jupiteryje ir kitose didžiosiose planetose.
(0)
2020-11-26
6
Kartkartėmis Žemė mums primena, kad ji gali išlaisvinti įsiutusią energiją. Mokslininkai ką tik aptiko žaibus, vadinamus „superboltais“ – intensyvius žaibus, kurie šviečia net 1000 kartų ryškiau nei įprasti žaibai.
(0)
2020-11-25
6
Žemės orai, nors apima visą atmosferą, formuojasi siaurame sluoksnyje arti planetos paviršiaus. Čia vyksta pagrindiniai garavimo ir kondensacijos procesai, taip pat atmosferos sąveika su paviršiaus nelygumais. Ilgą laiką panašiai buvo interpretuojama ir kitų planetų atmosfera: net dujinių milžinių atveju, kurių atmosferų storis siekia dešimtis tūkstančių kilometrų, buvo manoma, kad orai formuojasi plonuose sluoksniuose dėl horizontalių sąveikų.
(3)
2020-11-16
14
Ketvirtadienį buvo publikuotas iškart labai daug dėmesio patraukęs ir triukšmo sukėlęs modeliavimo rezultatus aprašantis mokslinis darbas, teigiantis, kad net jeigu žmonija rytoj liautųsi skleisti anglies dvideginį į atmosferą, Žemė vis dar šiltės šimtus metų ir vandenynų lygis pakils keliais metrais, rašo naujienų agentūra AFP.
(0)
2020-11-06
1
Ar žinojote, kad Vilniaus mieste, netoli Vingio parko yra įsikūrusi Vilniaus universiteto meteorologijos stotis? Ši automatinė stotis pradėjo veikti 2012 m. kovo 23 d., kuri simboliškai sutapo su pasauline meteorologijos diena. Stotis skirta stebėti specifines, tik miestui būdingas orų sąlygas ir miesto klimatą, o taip pat mokslo tikslais - rengiant meteorologus ir hidrologus Vilniaus universitete.
Ozono skylė pasiekė piką: virš Antarktidos esanti skylė vos per vienerius metus padidėjo maksimaliai
(0)
2020-10-13
2
Kiekvienais metais atsirandanti skylė itin sparčiai plėtėsi rugpjūčio viduryje ir spalio pradžioje pasiekė piką – beveik 24 mln. kvadratinių kilometrų plotą, antradienį pranešė Pasaulinė meteorologijos organizacija.
(0)
2020-10-01
4
Žemėje, arti ašigalių, matomos pašvaistės – švytėjimas, kylantis, kai Saulės vėjo elektronai sužadina ar jonizuoja atomus viršutiniuose atmosferos sluoksniuose. Pašvaistės nutinka ir kitose planetose – Marse, Jupiteryje, Saturne.
(1)
2020-05-06
29
Virš Tivi salų Australijos šiaurėje galima pamatyti didelį liūtinį kamuolinį debesį. Tai - Hektoras. Ir taip, jį galite pamatyti ir dabar, nors vardą jis gavo dar Antrojo pasaulinio karo metais.
(0)
2020-05-02
2
Klausimas atrodo paprastas ir galbūt net kvailas. Juk visiems aišku, kad jeigu „saulėta“, danguje nėra matyti nė debesėlio, o jeigu „debesuota su pragiedruliais“, tai reiškia, kad bus nemažai debesų, tačiau pro juos skverbsis saulės spinduliai. Tačiau kur yra ta riba, kai jau galima sakyti, kad debesų yra tiek mažai, jog galima būtų sakyti, kad yra „saulėta“ – arba kad debesų atsirado tiek, kad jau galima būtų sakyti „debesuota su pragiedruliais“. Ar tai yra kažkur apibrėžta?
(0)
2020-03-27
4
Koronaviruso pandemija pakeitė kiekvieno iš mūsų kasdienį gyvenimą: virusu užsikrėtę daugiau nei 486 tūkstančiai pasaulio gyventojų, o štai beveik 2 milijardai žmonių visame pasaulyje yra paveikti karantino, komendanto valandos ar kitų judėjimo apribojimų. Bet tai tėra tik viruso įtakos pradžia – pasirodo, COVID-19 gali paveikti ir orų prognozių tikslumą.
(0)
2020-03-06
5
1962 m. spalio 27 d. pasaulis užgniaužęs kvapą stebėjo, kaip įtampa tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir SSRS priartėjo prie lūžio taško. Kubos raketų krizė – konfliktas tarp šių dviejų valstybių dėl SSRS balistinių raketų, dislokuotų Kuboje, vos už poros šimtų kilometrų nuo JAV krantų – grasino įtraukti pasaulį į Trečiąjį pasaulinį karą.
(6)
2020-02-22
13
Antarktidos jūrų ledas tirpsta, ir tai greičiausiai sukels pasaulinio masto padarinius. Ištirpus jūrų ledui, milžiniški Antarktidos žemyno ledynai greičiau nuslys į vandenyną. Ten jie dar greičiau tirps, taip keldami vandenynų lygį.
(0)
2020-02-05
10
Suomijos astrofotografai kartu su magnetosferos tyrėjais identifikavo naują šiaurės pašvaisčių rūšį.
Dabartinis deguonies kiekis Žemėje - tik laimingo atsitiktinumo pasekmė? Štai ką rodo naujas tyrimas
(7)
2019-12-25
13
Didžiajai daliai gyvybės Žemėje reikalingas deguonis atmosferoje. Šiuo metu jis sudaro 21% atmosferos, bet tokį lygį pasiekė tik prieš 400 milijonų metų, kai sausumoje paplito augalai. Per visą planetos istoriją buvo trys oksigenacijos įvykiai – santykinai trumpi reikšmingi deguonies gausos atmosferoje padidėjimai. Jie įprastai aiškinami kardinaliais biologiniais ar geologiniais pokyčiais – naujų rūšių atsiradimu, vulkanizmu ir panašiai. Kitaip tariant, dabartinis deguonies kiekis Žemėje, manoma, yra laimingo atsitiktinumo pasekmė.
