Kometos
.
(3)
2013-03-01
0
Astronomai mėgėjai iš Australijos Maiklas Matijacas (Michael Mattiazzo) ir Džimas Gifordas (Jim Gifford) jau spėjo nufotografuoti pietų pusrutulyje plika akimi matomą kometą C/2011 L4 PANSTARRS, kurią mažiau nei po savaitės išvys ir šiaurinio pusrutulio gyventojai. Iki šiol kometa stabiliai ryškėjo, o dabar vakaro danguje žėri 2,6 ryškiu – maždaug tokio ryškio yra Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždės.
(11)
2013-03-01
0
Jei kitais metais Marsas susidurtų su kometa C/2013 A1, jo klimatas po šios kosminės katastrofos smarkiai pasikeistų, mano mokslininkai. Tiesa, neaišku, ar Raudonajai planetai tokiu atveju grėstų globalinis atšilimas, ar atšalimas.
(15)
2013-02-25
0
Astronomai prognozuoja, kad 2014 m. spalį Marse gali įvykti planetinio masto katastrofa – į Raudonąją planetą gali rėžtis kometa C/2013 A1. Smūgis sukeltų sprogimą, kurio galia prilygtų 20 mlrd. megatonų, o smūgio vietoje atsivertų 500 km skersmens krateris, informuoja „RIA Novosti“.
(0)
2013-02-15
2
Šiais metais nakties danguje turėsime galimybę stebėti dvi ryškias kometas, gerai įžiūrimas plika akimi, praneša NASA. Apie vieną iš jų, ISON (C 2012 S1), dar vadinamą šimtmečio kometa, jau ne kartą esame rašę. Tačiau netrukus, po kelių savaičių, danguje plika akimi turėtume išvysti kometą, apie kurią kalbėta kur kas mažiau - Pan-STARRS.
(2)
2013-02-08
0
NASA kosminis zondas „Deep Impact“ pirmą kartą nufotografavo kometą ISON (C 2012 S1), kurią kai kurie astronomai vadina „šimtmečio kometa“: šiemet pasiekusi vidinę Saulės sistemos dalį ji ilgainiui taps tokia ryški, kad bus matoma net dienos metu.
(7)
2012-12-31
9
Kitąmet prie Žemės priartės kometa ISON, kuri gali būti net 15 kartų šviesesnė už Mėnulio pilnatį. Anot astronomų, plika akimi danguje ji bus matoma net ir dieną. Teigiama, kad kometa ISON užbaigs „dangiškųjų dovanų“ sezoną, nes per 2013-uosius prie mūsų planetos priartės ir daugiau kometų, kurias galėsime stebėti.
(0)
2012-11-13
9
Artimiausios septynios naktys – viena geriausių progų metuose pasigrožėti įspūdingais meteorų lietumis. O per artimiausias naktis jis lynos net dusyk – lapkričio 17 ir 20 d. Žemę kaip ir kasmet lapkritį „laistys“ leonidais vadinami meteorai.
(3)
2012-09-26
0
Jei šią kometą naktiniame danguje bandytume susirasti artimiausiomis naktimis, ji būtų tik blausus, plika akimi nematomas taškelis netoli vėlyvą vakarą šiaurės rytuose patekančio Jupiterio. Tačiau maždaug po metų ši kometa gali tapti vienu ryškiausių vakarinio dangaus objektų, kuris savo šviesumu galbūt pranoks net ir Mėnulio pilnatį, skelbia „Newscientist.com“.
(8)
2012-09-06
0
Europos kosmoso agentūros (ESA) aparatas „Rosetta“ pasiekė Jupiterio planetos orbitą, tačiau paties Jupiterio nufotografuoti negalės. Ši planeta dabar yra priešingoje pusėje nuo Saulės, pranešė ESA „Rosetta“ tyrimų grupė. Pagrindinis „Rosetta“ misijos tikslas – Čiurumovo-Gerasimenkos kometa 67P, sakoma pranešime.
(1)
2011-12-29
0
Pamenate tą nutrūktgalvę kometą, kuri prieš maždaug porą savaičių bravūriškai įskriejo į milijonus laipsnių karščio siekiančią Saulės atmosferą ir iš jos išnirusi lyg niekur nieko tęsė savo kelionę po kosmoso tyrus? Būtent ji nusprendė visu grožiu pasirodyti Žemės gyventojams. Į horizonte brėkštančią ryto žarą grakščiai nerianti Lavdžojaus kometa („Lovejoy“) ir įstabus, milijonus kilometrų besidriekiantis jos nuometas pietinėse planetos platumose...
(11)
2011-12-16
0
Į Saulės atmosferą panirusi kometa didelei astronomų nuostabai liko sveika ir tęsia savo kosminę kelionę.
(0)
2011-12-15
1
Naudodamiesi nauja technologija, NASA mokslininkai nuo šiol galės medžiagos mėginius imti tiesiai iš kometų branduolių – iš bet kurios pageidautinos vietos kometoje. Godardo kosminių skrydžių centro ekspertai sukūrė sistemą, kuria naudojantis bus galima į kosminį zondą ar Žemę pargabenti kometos grunto ar branduolio mėginių.
(11)
2011-10-25
1
Žmonija nė neįtaria, jog mažiau nei prieš 130 metų, 1883-aisiais buvo neįtikėtinai arti apokalipsės. Panašu, jog tais metais milijardus tonų svėrusi kometa pro Žemę praskriejo vos už kelių šimtų kilometrų, informuojama Masačiusetso technologijų instituto (MIT) internetiniame portale Technologyreview.com.
(12)
2011-10-10
0
„Kai Žemė formavosi, buvo taip karšta, kad didžioji dalis lakių medžiagų išgaravo į kosmosą. Taigi kai Žemė atvėso, ji buvo sausa. Vanduo ir kitos lakiosios medžiagos turėjo būti atgabentos vėlesnėje stadijoje“, – pasakoja naujausio tyrimo autorius Paulas Hartoghas, Maxo Planko Saulės sistemos tyrimų instituto Katlenburg-Lindau, Vokietijoje, mokslininkas.
(5)
2011-07-26
0
Kai mūsų Saulei ateis paskutinioji, ji išsvies daugumą savo kometų į tarpžvaigždinę erdvę, rašo NewScientist.com. Po apytiksliai 5 milijardų metų, nebelikus vandenilio, degančio jos šerdyje, Saulė išsiplės ir taps didžiule raudona žvaigžde. Raudonasis milžinas nusipūs savo atmosferą ir beliks tik įkaitusi šerdis, vadinama baltąja nykštuke.
