Mokslo populiarinimas
.
(0)
2020-03-10
5
Mokslininkai darbe neturi magijos, tačiau turi ne prastesnę alternatyvą – gamtoje nesutinkamas ir neįtikėtinomis galiomis pasižyminčias metamedžiagas. Kaip mokslininkams sekasi įgyvendinti daugybės mūsų vaikystės svajonę – nematomumą, pasakojama naujame „Fizika prie kavos“ epizode tiesiai iš Fizinių ir technologijos mokslų centro.
(1)
2020-03-05
0
Užsukus į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą laikas tarsi sustoja. Į senovę čia gali nukelti ne tik rodomi klasikiniai spektakliai ir operos, bet ir teatre naudojamos technologijos.
(2)
2020-02-29
9
„Tai mažas žingsnelis žmogui, bet milžiniškas šuolis žmonijai“, – 1969 metų liepos 21 dieną žengdamas ant Mėnulio paviršiaus sakė amerikiečių astronautas Neilas Armstrongas. Per visą mums žinomą istoriją nė viena gyva būtybė nesugebėjo išsiveržti iš Žemės, bet štai daugybės sunkiai dirbusių žmonių dėka įvyko istorinis proveržis.
(0)
2020-02-17
0
Sprogmenų mokslas prasidėjo nuo dūminio parako, kurį prieš maždaug 1000 metų išrado kinai. Jis buvo naudojamas ne tik užburiantiems fejerverkams sukurti, bet lėmė ir šaunamųjų ginklų tobulėjimą. Dūminiam parakui degant išsiskiria dujos, užimančios net 3000 kartų didesnį tūrį nei dar nesudegęs parakas. Tai milžiniškas slėgis, kuris ir sukuria sprogimo efektą.
(0)
2020-02-17
-4
Didžiausias Lietuvos graužikas bebras plaukioja po vandenį, pasiirdamas savo žvynuota uodega. Kitame krante, nuo medžio nušoka erelis žuvininkas. Skrenda link vandens, ištiesęs žvynuotas kojas, bet bebras jo nedomina. Mat po vandeniu kaip tik plaukioja žuvis. Tik šioji žvynų turi kur kas mažiau, nei jiedu. Tačiau ir žuvų žvynai nėra tokie jau vienodi. Apie visą tai, kuo panašūs žvynai, medžiai ir dantys - naujausioje Mokslo sriubos rubrikoje.
(1)
2020-02-14
0
Fantastiniuose filmuose dažnai vaizduojami robotai ir kompiuteriai, kurių intelektiniai sugebėjimai stipriai lenkia žmonių galimybes. Nors šiandien tai tik filmų siužetų dalis, netrūksta tikinčių, kad tai taps realybe.
(0)
2020-02-10
5
Vos prieš kelerius metus atsiradusi „deepfake“ technologija leidžia itin kokybiškai sukeisti žmonių veidus vaizdo įraše. Kol kas padaryti skaitmeninę kaukę yra sudėtinga.
(17)
2020-02-06
8
Kuršių mariose prišvartuotame laive „Independence“ saugomos suskystintos gamtinės dujos (SGD). Ar žinote, kaip jos pasiekia mūsų namus? SGD yra išdujinamos ir magistraliniais dujotiekiais tiekiamos beveik visai Lietuvai.
(0)
2020-01-28
-1
Padangėje matomos kometos atsirado kartu su visa Saulės sistema - žmonija kometas matė visais laikais. Tačiau dabartiniam supratimui apie šiuos dangaus kūnus, tėra vos 70 metų.
(11)
2020-01-25
-7
Apie galimybes sukurti dirbtinį intelektą imta kalbėti dar praėjusio amžiaus viduryje, tačiau tada kilęs entuziazmas išblėso susidūrus su pirmomis techninėmis kliūtimis. Visgi, nauji technologiniai sprendimai įpūtė naujų vėjų šioje srityje.
(0)
2020-01-23
1
Uždarose „Facebook“ grupėse diskutuota – ar tai dronų signalus nuslopinantis automobilis? O gal specialiųjų tarnybų ryšiui skirta transporto priemonė?
(0)
2020-01-22
7
Prieš kiek daugiau nei mėnesį baigėsi septintasis mokslo populiarinimo konkursas. Šešiolika darbų varžėsi dėl vertintojų ir skaitytojų dėmesio, o dabar jau turime visus balsus ir galime paskelbti nugalėtojus!
(0)
2020-01-20
10
1969 metų liepos 16 dieną 16 val. 32 min. Lietuvos laiku raketa „Saturn V“ pakilo iš NASA Kenedžio kosmoso centro Floridoje. Kurtinantis griausmas ir virpanti ugnis užliejo starto aikštelę. Pirmoji raketos pakopa per 1 sekundę sudegindavo iki 20 tonų kuro.
(0)
2020-01-18
5
Naujųjų metų naktį, per festivalius ir kitas šventes pirotechnikai kartu su chemikais mums sukuria įspūdingą reginį – dangų nušviečiančius fejerverkus. Jų būna įvairių: nuo raudonų iki mėlynų, skleidžiančių sprogimo, švilpimo ar dūzgimo garsus, pakylančių į kelių dešimčių ar net šimtų metrų aukštį. Visus fejerverkus sudaro kelios paprastos medžiagos: popierius, molis ir pirotechninis mišinys.
(0)
2020-01-13
27
„Revoliucija biotechnologijų srityje“ – tokiomis ir panašiomis antraštėmis buvo pasitiktas CRISPR Cas9 genų inžinerijos sistemos, paprasčiau vadinamos „genų žirklėmis“, atradimas. Pasirodo, skambūs žodžiai nėra iš piršto laužti – ši technologija turi potencialo kardinaliai pakeisti mūsų gyvenimus.
