Tyrimai su gyvūnais
.
(33)
2011-11-28
1
Olandijos mokslininkų grupė tvirtai siekia publikuoti mokslinį straipsnį, kuriame būtų atskleidžiama, kaip jie tik ką sukūrė dirbtinį gripo virusą, kuris, kaip pranešama scienceinsider.com, yra itin pavojingas ir galėtų išnaikinti nemažą žmonijos civilizacijos dalį. Mirtinas virusas yra nežymiai patobulinta paukščių gripu vadinamo garsiojo H5N1 viruso atmaina, išsiskirianti kur kas didesniu užkrečiamumu – ja susirgti galėtų milijonai planetos gyventojų.
(13)
2011-10-03
-1
Šaltasis karas, prasidėjęs praėjusio amžiaus penktame dešimtmetyje, pirmiausia pasireiškė kaip ekonominė, kultūrinė, ideologinė ir karinė konfrontacija tarp dviejų tuomečių supervalstybių – JAV ir SSRS. Lenktyniaujama buvo beveik visose srityse, tačiau įtempčiausios buvo ginklavimosi varžybos, į kurias buvo įtraukti ir gyvūnai.
(18)
2011-09-27
0
Paukščių gripas H5N1 gali būti mirtinas žmogui. Pandemijai užbėgti už akių iki šiol pavyksta tik todėl, kas ši gripo atmaina dar nežino, kaip paprastai pereiti nuo žmogaus prie žmogaus. Tačiau, kaip prognozuoja ekspertai, viskas gali pasikeisti, jeigu įvyks bent penkios dviejų genų mutacijos, skelbia „NewScientist“.
(0)
2011-09-15
0
Varnos ir krankliai ne prasčiau už beždžiones įveikia atidėto atlygio užduotis, gardesnio kąsnelio išlaukdami iki penkių minučių. „Rezultatai stebina, nes mes žinojome, kad paukščiai galbūt galės palaukti kelias sekundes, bet tikrai ne tiek ilgai, – sako Strasbūro universiteto etologijos dr. Valérie Dufour. – Kai kurie laukė kelias minutes, o tai jau galima lyginti su beždžionių gebėjimais."
(5)
2011-09-12
0
Mokslininkai, pasinaudoję nauja genų inžinerijos technika, padedančia tirti molekules, galinčias kovoti su AIDS, privertė kates švytėti žaliai.
(7)
2011-09-10
0
Tingėjimas gali būti paaiškintas trūkumu genų, atsakingų už baltymo, kuris reguliuoja ląstelės energetinį balansą, sintezę. Tokią išvadą mokslininkai padarė tyrinėdami peles, kurios nemėgsta ir negali ilgai bėgioti. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
(3)
2011-09-06
1
Pranešimai apie delfinus, bandančius bendrauti su savo negyvais gentainiais, kelia klausimus apie tai, ar jūrų žinduoliai suvokia mirtį. Nustatyta, kad ties vakariniais Graikijos krantais gyvenančios afalinos į mirtį reaguoja skirtingai, priklausomai nuo to, ar gentainis žuvo staiga, ar mirė po ilgos ligos.
(82)
2011-08-29
31
Nijmegeno universiteto (Radboud University Nijmegen) Olandijoje mokslininkų Antono Koneno (Anton Coenen) ir Tynekės van Rijno (Tineke van Rijn) kraupoki eksperimentai tyrinėjant laboratorinių žiurkių mirimo procesus, sukėlė audringas diskusijas ir privertė iš naujo susimąstyti apie… sielos egzistavimo prielaidas. Minėti mokslininkai tiesiog mėgino išsiaiškinti, ką reiškia intensyvūs elektrinio aktyvumo pliūpsniai, kuriuos mirusių organizmų smegenyse fiksuoja elektroence...
(0)
2011-08-28
0
Kas būtų, jei viskas šiame pasaulyje vyktų ne iš eilės, ne tam tikra seka, o išsyk, vienu metu? „Kad taip neatsitinka, turėtume padėkoti laikui“, - sykį yra pastebėjęs fizikos teoretikas Džonas Vyleris (John Wheeler). Tačiau, ko gero, daugelis iš mūsų esame pakliuvę į situaciją, kai, išlikdami sąmoningos būklės, bet įnikę į tam tikrą veiklą, kuriam laikui prarandame laiko pojūtį – užsimirštame, nebegalime atpaisyti, kiek laiko praėję.
(0)
2011-08-01
0
Komiksuose apie žmogų-šikšnosparnį egzistuojantis išgalvotas miestas Gothemsitis garsus tuo, jog jame pakliuvus į bėdą galima tikėtis pagalbon atskubant žmogų-šikšnosparnį. Kubos atogrąžų džiunglėse auga gėlė, kurios išlikimui šikšnosparniški motyvai yra gyvybiškai svarbūs.
(2)
2011-07-27
0
Gvianos delfinams vieno papildomo pojūčio greta penkių tradicinių (regos, klausos, uoslės, skonio ir lytėjimo) nepakanka. Negana to, kad, kaip ir visi gentainiai, sugeba vandenyje orientuotis echolokacijos principu, Gvianos delfinai pasižymi ir septintuoju pojūčiu – jie geba justi savo aukos elektrinį lauką. Toks gebėjimas tarp aukštesniųjų rūšių žinduolių užfiksuotas pirmąsyk.
(0)
2011-06-28
0
Galbūt paukščiai nevartoja mums įprastų daiktavardžių, veiksmažodžių, nekaito jų linksniais ar laikais, tačiau panašu, kad žmonės nebūtinai yra vieninteliai gramatikos taisyklių besilaikantys gyvi sutvėrimai šioje planetoje. Kijoto universiteto (Japonija) ekspertas Kentaro Abė (Kentaro Abe) įsitikinęs, jog bengaliniai kikiliai komunikuodami vadovaujasi savitomis sakinių darybą nagrinėjančios gramatikos dalies, kuri vadinama sintakse, taisyklėmis.
(0)
2011-06-23
0
Pasirodo, logiškai samprotauti gali ne tik žmonės ir beždžionės, bet ir papūgos. Tokius gebėjimus eksperimento metu pademonstravo paslėpto maisto ieškoję septyni riestasnapiai paukščiai, informuoja Newscientist.com.
(0)
2011-06-10
-1
Plačios apimties tyrimą atlikę Prancūzijos arachnologai įsitikino, jog daugelis vorų turi ne visas aštuonias kojas – nemažai jų daliai trūksta vienos ar kelių kojų. Pasirodo, toks defektas šių nariuotakojų gebėjimų praktiškai neriboja.
(11)
2011-06-02
0
Kur eina katė, kai šeimininkas paleidžia ją pasilakstyti į lauką? Ką visą dieną veikia benamė katė? Ar vienos ir kitos katės leidžia laiką kartu? Tai keletas klausimų, į kuriuos atsakymus rasti padėjo naujo stebėjimo rezultatai. JAV Ilinojaus universiteto mokslininkai kates stebėjo joms prisegę radijo signalus siunčiančias apykakles. Stebėti buvo pasirinktos 42 laisvai klajojančios katės - kai kurios jų neturėjo šeimininkų, o kai kurios buvo laukan kuriam laikui i...
