Kometos
.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Praeitais metais link vidinės Saulės sistemos skriejanti kometa buvo pripažinta bene didžiausia kada nors matyta – savo dydžiu ji labiau panašėjo ne į kometą, bet į mažą planetą.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Chemikų komanda pagaliau išsprendė dešimtmečius mokslininkus gluminusią paslaptį: kodėl kometų priekiai, bet ne uodegos, švyti žaliai. Tam reikėjo ištirti retai Žemėje atrandamą molekulę.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
2031 m. pro Saturno orbitą praskries milžiniška Bernardinelli-Bernsteino kometa. Mokslininkai dėl to džiūgauja.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Pažvelgę į dangų plika akimi galime pastebėti daugybę kosminių kūnų - nuo jau įprastų mūsų padangę nušviečiančių žvaigždynų, iki didesnių kometų ir asteroidų. Bet ar kada susimąstėte, koks skirtumas tarp šių, panašiai atrodančių objektų?
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Prie pavojų, tykančių Žemės Saulės sistemoje, galime pridėti ir nesaugiai skraidančias girtas kometas. 2018 metų gruodį kometa 46P/Wirtanen pro Žemę praskriejo 11 milijonų kilometrų atstumu – viena arčiausių kometų per pastarąjį šimtmetį.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Danguje pastebėję naują objektą, po savaitės astronomai nusprendė, kad tai kometa. Saulės sistemoje turime naują svečią – anksčiau nematytą kometą iš Oorto kometoidų debesies.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Ar pražūtingas kometos poveikis tolimoje praeityje galėjo amžiams pakeisti žmonijos civilizaciją?
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
2017 metais aptiktas pirmasis tarpžvaigždinis svečias Saulės sistemoje – 1I/’Oumuamua. Po dvejų metų – kometa 2I/Borisov. Kaip tokie objektai išmetami iš savo gimtųjų sistemų ir paleidžiami į tarpžvaigždinę kelionę?
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
2017 metais aptiktas 1I/’Oumuamua – pirmasis žinomas objektas Saulės sistemoje, atskriejęs iš už jos ribų. Jis pralėkė netoli Saulės, pakeitė trajektoriją ir nuskriejo tolyn. Po beveik dvejų metų aptiktas antras objektas, 2I/Borisov – tarpžvaigždinė kometa. Kaip dažnai tokie svečiai apsilanko Saulės sistemoje?
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Kokia pagrindinė kometų savybė? Daugelis turbūt netruktų atsakyti, jog tai – uodega, didingai besidriekianti milijonus kilometrų už paties ledo gniužulo. Kometai priartėjus prie Saulės arčiau, nei Jupiterio orbita, joje esantis vandens ledas ima garuoti ir suformuoja halą, gaubiantį kometos „galvą“, bei uodegą.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Kiekviena Saulės sistemos planeta turi savo vizitinę kortelę, pagal kurią jas atpažįstame. Jupiteris turi didžiulę Raudonąją dėmę, Saturnas savo gražiuosius žiedus, Marsas savo raudoną spalvą. O Merkurijus turi... uodegą.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Naujausias mokslininkų atradimas labai sustiprina teoriją, kad gyvybės atsiradimą Žemėje galėjo lemti kometos.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Kokios spalvos yra kometos uodega? Atsakymas į šį klausimą nėra toks paprastas. Štai, pavyzdžiui, 2017 metais trijų grupių atlikti kometos 41P/Tuttle-Giacobini-Kresák stebėjimai davė labai skirtingus, vieni kitiems prieštaraujančius, rezultatus apie kometos spalvą.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Žemėje, arti ašigalių, matomos pašvaistės – švytėjimas, kylantis, kai Saulės vėjo elektronai sužadina ar jonizuoja atomus viršutiniuose atmosferos sluoksniuose. Pašvaistės nutinka ir kitose planetose – Marse, Jupiteryje, Saturne.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Mūsų Saulė ir jos planetos susiformavo prieš maždaug 4,5 milijardo metų – iš dujų ir dulkių debesies. Tačiau ne visos medžiagos tapo Saulės sistemos dalimi – tiesą sakant, įvairių likučių, pasklidusių po visą Saulės sistemą, galima rasti iki pat šių dienų.