Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Fizikinių mokslų kryptis Lietuvoje
 
 

Fizikinių mokslų kryptis Lietuvoje

.
(2) 2019-03-08 47
Skaidrios polimerinės plėvelės plačiai naudojamos kaip LED ir jutiklinių ekranų, fotovoltinių elementų bei kitų įrenginių apsauginės dangos. Laikui bėgant, atsitiktiniai įbrėžimai ar kitokie pažeidimai kaupiasi plėvelių paviršiuje pablogindami jų optinį pralaidumą ir iškraipydami matomus vaizdus. Taigi, labai pageidautinos, nors vis dar sunkiai praktiškai realizuojamos, tokių plėvelių savybės - atsparumas mechaniniams pažeidimams ir geba užsigydyti pažeistą paviršių.
(0) 2019-03-02 3
„Gaia“, „Kepler“, „PLATO“, „TESS“, „JWST“ – tai keli brangiausių ir įspūdingiausių pasaulio kosminių observatorijų misijų pavadinimai. Vien Europos kosminės agentūros observatorija „Gaia“ stebi daugiau nei milijardą mūsų galaktikos žvaigždžių. Kaip prie šių tyrimų prisideda Lietuvos astronomai?
(3) 2017-11-03 81
Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikai kartu su Šveicarijos fizikais patobulino savo anksčiau tarptautinės sėkmės sulaukusį išradimą – medžiagą, skirtą naujos kartos saulės elementams gaminti.
(3) 2017-06-03 17
Lietuviai pirmieji į kosmosą paleis palydovą su raketiniu varikliu. Birželio pabaigoje bendrovės „Nanoavionika“ sukurtas nanopalydovas, pavadinimu „LituanicaSAT-2“ iš Indijos pakils į orbitą ir pradės mokslinį eksperimentą – matuos žemutinėje atmosferoje esančio deguonies koncentraciją ir tirs raketinio mikrovariklio manevrus orbitoje.
(0) 2017-05-24 31
Naujasis dirbtinis žemės palydovas jau iškeliavo į starto vietą, o netrukus į kelionę leisis ir „LituanicaSat-2“ kūrėjai, vadovaujami vos per 30 metų perkopusio aviacijos inžinieriaus UAB „Nanoavionika“ vadovo Vytenio Buzo – to paties, kuris 2014-aisiais vadovavo vieno iš dviejų pirmųjų lietuviškų palydovų „LituanicaSAT-1“ kosminei misijai. Beje, Lietuva tapo tik antra valstybe po JAV, vienu metu išvedusia į orbitą du „Cubesat“ tipo palydovus ir sėkmingai įvykdžiusia numatytas užduotis.
(0) 2017-01-30 49
Prieš 50 metų Lietuvoje sukonstruotas pirmasis lazeris. Per šį laikotarpį lazerių gamyba sparčiai vystėsi. Šiandien Lietuvos mokslininkai ne tik sėkmingai kuria lazerius, bet ir savo išradimais pralenkė net gamtą. Tai pavyko padaryti Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro mokslininkams prof. Roaldui Gadonui, dr. Mangirdui Malinauskui ir prof. Mikui Vengriui, tyrinėjantiems šviesos ir medžiagos sąveikas.
(0) 2016-12-13 11
Kas bendro tarp akinių nuo saulės, pieno mišinių kūdikiams, priešgaisrinių jutiklių, vandens filtrų ir viskoelastinių (angl. memory foam) čiužinių? Tai – tik keli pavyzdžiai, kaip komercializuojamos kosmoso technologijos atranda kelią į kasdienį gyvenimą.
(0) 2016-11-21 34
Žaibiškai tobulėjant technologijoms atsiveria nauji keliai gyvybės Raudonojoje planetoje paieškų misijai. Europos kosmoso agentūra (ESA) planuoja antrąją misiją, kurios metu Marse vėl bus ieškoma nežemiškos gyvybės. Ambicingiems kosmoso tyrimams reikalingi inovatyvūs technologiniai sprendimai. Vieną tokių – jutiklį medžiagų testavimui – ESA sukūrė Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų komanda.
(3) 2016-11-16 13
Geriausiųjų šimtuką „2016 New Europe 100“ paskelbė „Financial Times“, rinkimus organizavę kartu su „Google“ bei leidiniu „Res Publica“ ir Višegrado fondais.
(1) 2016-09-20 31
„Lazerių pramonė Lietuvoje ir pasaulyje kasmet auga 10–15 proc., o lazerinis spausdinimas per pastaruosius dvejus metus padidėjo net 150 proc.“, – sako Vilniaus universiteto Fizikos fakultete ir Lazerinių tyrimų centre dirbantis dr. Mangirdas Malinauskas. Jis šiųmečiame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“ pristatė lazerinio 3D spausdintuvo galimybes.
(0) 2016-06-28 9
Dviejų Nobelio premijų – fizikos ir chemijos – laureatė Marie Sklodowska Curie yra sakiusi, kad mokslininkas savo laboratorijoje nėra tik technikas. Jis – vaikas, kuriam susidūrimas su gamtos reiškiniais prilygsta pasakoms.
(0) 2016-06-27 11
2014 metus galėtume pavadinti lūžiu Lietuvos kosmoso pramonėje. Į kosmoso erdvę kilo ne tik du Lietuvoje sukurti palydovai. Tais metais Ūkio ministerija pasirašė susitarimą su Europos kosmoso agentūra (EKA), kuris šalies mokslininkams atvėrė kelią patirtimi dalintis su geriausias Europos kosmoso tyrimų ekspertais. O štai jau šių metų gegužę du lietuviai į EKA išvyko stažuotis.
(0) 2016-05-03 17
Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto prof. Audrius Alkauskas prisidėjo prie šviesos diodų efektyvumo tyrimo, vykdyto kartu su JAV mokslininkais. Fizikas dr. A.Alkauskas, kartu su Kalifornijos universiteto tyrėjais, šiuolaikiniais teoriniais metodais nustatė šviesos diodų (LED) atominėje struktūroje esančius defektus, darančius įtaką jų našumo kritimui.
(0) 2016-04-19 17
Prieš mėnesį atidarytame Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centro komplekse baigia įsikurti moderniausia Baltijos šalyse fizinių, chemijos ir technologijos mokslų tyrimų bazė.
(1) 2016-03-12 41
Prieš kiek daugiau nei pusantrų metų į Lietuvą sugrįžęs fizikos mokslų daktaras Audrius Alkauskas neslepia, kad čia dirbti sunkiau – mokslinę veiklą varžo vešli biurokratija, trūksta dinamiškumo ir tarptautinės patirties, tačiau trūkumus bent iš dalis atsveria galimybė prisidėti prie savo šalies kūrimo. A.Alkausko patirtis rodo, kad atlikti unikalius tyrimus, net ir tokioje naujoje srityje kaip kvantinė kompiuterija, galima ir gyvenant Lietuvoje.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos