Lietuvos gamta, kataklizmai
.
(0)
2024-05-08
-1
Lietuvos miškuose gausėja stambiųjų gyvūnų. Nenuostabu, kad per pastaruosius septynerius metus beveik padvigubėjo ir susidūrimų su gyvūnais skaičius. Dar labiau riziką kelyje partrenkti stirną, elnią ar kitą gyvūną didina artėjantis gyvūnų migracijos pikas.
(0)
2024-05-07
14
Anot ataskaitos autorių, vietomis yra sutrikęs natūralus mitybos tinklas. Didelis įvairių rūšių dumblių augimas lėmė deguonies trūkumą, vandens skaidrumo sumažėjimą ir didelių negyvų zonų susidarymą.
(0)
2024-05-06
-2
Vienas iš pavojingiausių miško medžių liemenų kenkėjų, prabundančių atšilus orams – žievėgraužis tipografas. Dėl klimato kaitos pasekmių, tokių kaip šiltos žiemos, sausos vasaros, nusekę gruntiniai vandenys, šis kenkėjas ima sparčiai vystytis ir didinti savo populiaciją. Dėl kenkėjų – pušinio pjūklelio ir žievėgraužio tipografo – invazijų 2023 m. stichinė nelaimė buvo paskelbta septyniose šalies savivaldybėse, o šiemet žievėgraužis tipografas pabudo net 2 savaitėmis anksčiau nei įprastai. Miškininkai, aplinkosaugininkai bei mokslininkai kviečia visuomenę suvienyti jėgas siekiant aptikti kenkėjų pažeidimus ir pašalinti juos kuo greičiau.
(0)
2024-05-02
0
Dauginimu vadinamas nelegalus gyvūnų veisimas, kurio metu neužtikrinama jų gerovė. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme rašoma, kad gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (ar) sukeliantis žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais. Jakovo veterinarijos klinikos gydytoja Inga Alaburdaitė sako, kad nors užsiimantiems nelegaliu gyvūnų veisimu asmenims gresia piniginės baudos ir gyvūnų konfiskavimas, ši problema vis dar išlieka aktuali. Į viešumą nuolat iškyla šiurpios istorijos, nelegaliose veisyklose randami baisiomis sąlygomis laikomi suluošinti gyvūnai, daug jų perduodama globos organizacijoms. „Tačiau kol yra žmonių, perkančių gyvūnus iš tokių daugintojų, tol bus ir siekiančių iš to pasipelnyti“, – teigia pašnekovė.
(0)
2024-04-25
3
Prognozuojama, kad iki šio šimtmečio pabaigos daugės karščio bangų ir tropinių naktų, pailgės augalų vegetacijos sezonas, o šaltų dienų sumažės. Numatoma, kad toliau didės ir bendras metinis kritulių kiekis nuo dabartinių 684 mm – 42-98 mm, ypač žiemos sezonu. Baltijos jūros lygio pakilimas svyruos nuo 22 cm iki 35 cm.
(0)
2024-04-23
7
Netrukus galėsime prognozuoti gamtos reiškinį, kuris Lietuvai ir Latvijai kainavo jau ne vieną milijoną.
