Fizikinių mokslų kryptis Lietuvoje
.
(10)
2016-03-10
30
Lietuvos kosmoso technologijų startuolis „NanoAvionics“, paleidęs vieną pirmųjų lietuviškų palydovų „LituanicaSAT-1“ bei baigiantis kurti antrąjį, taikosi į 2,5 mln. eurų investiciją iš ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Horizontas 2020“.
(0)
2016-02-08
22
Prieš 160 metų ryšys tarp Europos ir Amerikos buvo palaikomas tik laivais. Visos naujienos, žinios keliaudavo laiškais. O kartais dėl atšiauraus oro ir didelių audrų net laivai negalėdavo plaukti. XIX amžiaus viduryje tarp miestų ir valstybių jau buvo tiesiamos telegrafo linijos. Samuelis Morzė, Morzės abėcėlės išradėjas, prognozavo, kad tik laiko klausimas, kada povandeninis kabelis sujungs Europą su Amerika. Tai įvyko prieš daugiau nei 150 metų.
(0)
2016-01-16
21
Išmaniųjų technologijų ir gynybos pramonė, grožis ir estetika – nors iš pirmo žvilgsnio skirtingos sritys, bet vienodai svarbios ir įdomios Lietuvos lazerių gamintojams. 2015-ieji, pasak jų, buvo geri verslui – pardavimai augo, naujų rinkų paieška – sėkminga, gauti užsakymai – didžiuliai, o įvertinimai – prestižiniai.
(7)
2015-11-14
30
Jau 2018 metais Europoje pradės veikti unikali ekstremalios šviesos infrastruktūra, vadinama ELI (Extreme Light Infrastructure), kainuosianti 850 mln. eurų. Ją kuria 40 mokslo ir verslo institucijų įskaitant Lietuvos kompanijas.
(0)
2015-10-13
-4
Tradicijos ir naujos technologijos puikiai papildo viena kitą. Tai įrodo Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkių Eglės Kumpikaitės ir Liucinos Kot kuriami inovatyvūs naujos struktūros lininių audinių dizainai, kuriuose atsispindi tradiciniai lietuviški audinių raštai ir spalvos: balta, mėlyna bei (lino) pilka. Išskirtiniai darbai bus demonstruojami parodose „Linomagija“ Vilniuje ir Kaune.
(0)
2015-06-04
10
Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijoje artėja didelės permainos. Birželio 13 d. 1,65 m teleskopo bokšte prasidės naujo žvaigždžių stebėjimo prietaiso – Molėtų astronomijos observatorijos spektrografo (MAOS), kurį sukonstravo ir pagamino Jeilio universiteto (JAV) astronomai ir inžinieriai, instaliacija.
(3)
2015-05-16
48
Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto (VU TMI) komanda, vadovaujama prof. Juozo Vidmančio Vaitkaus, vykdydama FP7 programos Europos ateities greitintuvų detektorių infrastruktūros tobulinimo projektą AIDA, įdiegė CERN‘e radiacijos lauko kontrolės prietaisą, pagrįstą efektu, kuris atrastas Vilniaus universitete.
(0)
2015-05-06
7
Elektronų paramagnetinio rezonanso (EPR) spektroskopija - tai metodas leidžiantis medžiagose aptikti ir charakterizuoti objektus, turinčius nesuporuotų elektronų, pvz., laisvieji radikalai, pereinamųjų metalų jonai, defektai. EPR yra plačiai taikomas chemijoje, fizikoje, biologijoje, medžiagų ir medicinos moksluose, dozimetrijoje ir kt.
(4)
2015-03-26
96
Be šviesos nieko nematytume, nebent tamsą. Akivaizdu, kad šviesos reikšmė žmonijai neįkainojama. Todėl bet kokie išradimai, susiję su šviesa, taip pat dažnai susilaukia didelio visuomenės dėmesio. Jungtinės Tautos 2015 metus netgi paskelbė tarptautiniais šviesos metais. Tai gera proga pasmalsauti: kuo gali būti ypatinga lazerių šviesa?
(12)
2015-02-09
89
1960 m. fizikas Teodoras Meimenas Pietų Karolinoje įžiebė pirmąjį pasaulyje lazerį. Po keturių metų iš Vilniaus universiteto keletas studentų buvo išsiųsti į Maksvą mokytis lazerių fizikos. Ir jau 1966 m., Vilniaus universitete pradėjo šviesti pirmasis lietuviškas lazeris.
(0)
2015-02-03
27
Paimkite popieriaus juostelę, vieną jos galą perlenkite ir tuomet abu galus sujunkite – gausite kilpą, kurioje yra tik vienas paviršius. Ir tai – visai ne stebuklas, tai Mėbijaus juosta. Tokių matematinių struktūrų galima atrasti ir M.C. Escherio meno darbuose, ir elektros grandinėse, bet natūralioje aplinkoje jos – itin retos. O fizikų kolektyvas, kuriame yra ir Lietuvos mokslininkas, įrodė, kad Mėbijaus juostą galima susukti ir iš šviesos.
(0)
2014-11-12
30
Kauno technologijos universiteto (KTU) Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institute kuriamos technologijos padeda išvengti katastrofų. „Labai didelė radiacija, kur jokia gyvybė neišgyventų ilgiau kelių sekundžių, didžiulis slėgis, chemiškai agresyvi aplinka, vibracija – tai sąlygos, kuriomis veikia mūsų sukurtos technologijos“, – sako instituto vadovas profesorius Rymantas Jonas Kažys.
(0)
2014-10-20
5
Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto mokslininkai įsitikinę, jog visuomenę pasiekia per mažai informacijos apie tai, kaip apsisaugoti nuo klastojimo.
(0)
2014-08-21
0
Jonizuojančioji spinduliuotė jau daugelį dešimtmečių yra plačiai taikoma medicinoje (medicininė diagnostika, pvz., rentgenografija, radioterapija vėžinių susirgimų gydymui, medicininių įrankių sterilizacija pasitelkiant gama spinduliuotę ar elektronų pluoštelį) bei maisto produktų, ypač vaisių ir daržovių, dezinfekcijai elektronų pluošteliu sunaikinant žalingus mikroorganizmus.
(0)
2014-08-12
30
Įprasti cheminiai-technologiniai metodai, naudojami naujų medžiagų sintezei, paprastai reikalauja gana sudėtingos įrangos. Medžiagų sintezė zolių-gelių technologijos metodu dažniausiai atliekama nesudėtingomis sąlygomis ir jai nereikia brangios ir sudėtingos įrangos.
