Mokslo populiarinimas
.
(0)
2022-09-29
3
Herkulaniumo vietovė, esanti netoli Neapolio, prieš beveik du tūkstančius metų išsiveržus Vezuvijaus ugnikalniui, kartu su Pompėja buvo palaidota po vulkaninių uolienų ir pelenų sluoksniu.
(0)
2022-09-22
1
79-aisiais mūsų eros metais Romos imperijoje, šalia Pompėjos išsiveržė Vezuvijaus ugnikalnis. Dulkių ir uolienų debesis pakilo į maždaug trisdešimties kilometrų aukštį, ant miesto krito uolienų gabaliukai, o pelenai užtemdė Saulę. Plinijaus jaunesiojo laiške rašoma, kad tuo metu visur kitur buvo šviesu, bet prie Vezuvijaus tvyrojo tamsa, kuri buvo juodesnė už tamsiausią naktį.
(1)
2022-09-13
8
Lėktuvu skrisdamas iš Vilniaus į Londoną vienas keleivis sukuria apie dviejų šimtų kilogramų anglies dioksido pėdsaką. Norint iš atmosferos pašalinti tokį kiekį, kiekvienam keleiviui tai kainuotų apie du šimtus eurų.
(0)
2022-09-06
4
Naujasis 6,5 mln. eurų vertės keltas „Klaipėda“ – tai Klaipėdos projektuotojų ir inžinierių darbo rezultatas. Tokį laivą suprojektuoti užtrunka metus. Prie šios apie septynis šimtus tonų sveriančios transporto priemonės iš viso dirbo apie trys šimtai specialistų. „Mokslo sriubos“ komanda, dalyvavusi laivo krikštynų ceremonijoje, pasivaikščiojo po kelto technines patalpas ir sužinojo daug įdomių dalykų.
(0)
2022-09-05
5
Klaipėdos uosto direkcijos specialistai „Mokslo sriubos“ komandą supažindino su kasdieniais uosto iššūkiais. Jie papasakojo, kad uostų gylis planuojamas taip, kad prisitaikytų prie jūrinės prekybos laivų dydžio. Tačiau pasaulyje esama tokių didelių laivų, kuriuos priimti gali vos keli planetos uostai. Tuo tapu į mūsų, Baltijos jūrą, įplaukti gali laivai, kurių gylis siekia iki septyniolikos metrų. Tiksliai išmatuoti gylį yra labai svarbu, nes tarp laivo ir jūros dugno esant nepakankamam atstumui, kyla pavojus saugiai laivybai.
(15)
2022-09-03
12
Prieš 50 metų, 1972-aisiais, kai amerikiečiai vaikščiojo Mėnulio paviršiumi, į kosmosą buvo iškeltas garsusis NASA zondas „Pioneer 10“. Šis aparatas tapo pirmuoju erdvėlaiviu aplankiusiu milžiną Jupiterį ir atsiuntusiu pirmąsias planetos nuotraukas iš arti. Laidos „Mokslo sriuba“ komanda kviečia susipažinti su įspūdingąja dujine planeta – milžine.
(1)
2022-09-01
11
Gyvybė Žemėje egzistuoja dėl to, kad mus saugo magnetinis laukas. Jis veikia kaip skydas nuo nesaugios aplinkos – nuo Saulės sklindančios ir sveikatai pavojingos radiacijos. Už šią apsaugą turime būti dėkingi Žemės branduoliui.
(0)
2022-08-31
2
Rugsėjo 8-16 dienomis devyniolikoje Lietuvos miestų ir rajonų vyks XIX-ojo Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ renginiai.
(1)
2022-08-21
9
Virusai gali apversti pasaulį aukštyn kojomis – ir sėkmingai tai daro. Bet jie taip pat pavertė mus tuo, kuo esame.
(1)
2022-08-12
62
Klaipėdos mokslininkai ir inžinieriai sukūrė lengviausią elektrinį autobusą, kuris įsibėgėjimo greičiu lenkia dyzelinius autobusus. Galima sakyti, kad miestams pereiti prie elektra varomų transporto priemonių dabar pats tinkamiausias metas dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – klimato krizė. Didžiausias šio šimtmečio iššūkis verčia mus sparčiai mažinti iškastinio kuro deginimą, nes atmosferoje besikaupiančios šiltnamio dujos žmoniją veda link liūdnos ateities. Kita priežastis – nepriklausomybės nuo Rusijos naftos ir dujų didinimas. Į Klaipėdą nukeliavusi „Mokslo sriubos“ kūrėjų komanda domėjosi naujojo elektrinio autobuso „Dancer“ galimybėmis ir techniniais sprendimais.
(0)
2022-06-10
8
2025-aisiais planuojamas žmonių nusileidimas pietiniame Mėnulio ašigalyje. Ilgalaikis tikslas – išmokti ten gyventi naudojant Mėnulio vietinius resursus, kad nereiktų visko gabenti iš Žemės. Pavyzdžiui, paviršinį Mėnulio grunto sluoksnį galima būtų panaudoti statybos blokų gamybai bei bazių kūrimui. Taip pat tikimasi Mėnulio gelmėse aptikti didesnę ledo koncentraciją ir išgauti vandenį, kurio paviršiuje labai nedaug.
(9)
2022-05-18
12
Šį sezoną Lietuvoje stipriai pabrango centralizuotas šildymas, ypač ten, kur šilumos gamybai naudojamos dujos. Laidos „Mokslo sriuba“ kūrėjai ėmėsi ieškoti alternatyvų. Viena iš jų – geoterminis šildymas.
(0)
2022-05-06
11
„Turbūt sunku būtų sugalvoti gražesnį kosminį vaizdą nei Žemė, tekanti virš Mėnulio horizonto.“ – sako VU TFAI astrofizikas dr. Vidas Dobrovolskas.
(3)
2022-04-10
5
Konteineriai su radioaktyviomis atliekomis Ignalinos atominėje elektrinėje bus saugomi apie penkiasdešimt metų. O kas po to?
(0)
2022-03-30
1
Islandijoje galima pamatyti ne vieną įspūdingą geizerį. Jie atlieka uolienų vėsintojų vaidmenį. „Jeigu klimatas pasikeistų ir taptų sausringas, tokių geizerių nebūtų. Tiesiog įkaistų žemė ir padidėtų ugnikalnių išsiveržimo tikimybė.“ – sako VU geologijos profesorius Andrejus Spiridinovas.
