Kas būtų, jeigu...
.
(6)
2021-11-03
12
Kas nutiktų, jeigu kosmose sugalvotume iššauti kulką. Nors kosmose nėra deguonies, kurio įprastai reikia degimo reakcijai, kuri vyksta šūvio metu, tikėtina, kad kulką iššauti kosmose visgi pavyktų. Tačiau kas įvyktų po to? Ar ji galėtų mus pasivyti iš nugaros? Ar taptų kosmoso šiukšle? Ar nukristų į Žemę? Ar mus paveiktų atatrankos jėga? Į šiuos ir kitus smalsumą žadinančius klausimus atsako Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Šarūnas Mikolaitis.
(0)
2021-11-01
7
VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Erika Pakštienė atsako į klausimą: kas nutiktų, jei Žemė nustotų suktis apie savo ašį? Pasirodo, pasekmių būtų daugiau, nei galėtume pagalvoti – Lietuva liktų po vandeniu, o pasaulį galėtume apvažiuoti automobiliu.
(0)
2021-10-31
33
Kas nutiktų, jeigu niekada nebūtų susiformavęs arba staiga iš dangaus skliauto dingtų Žemės palydovas Mėnulis? Sulauktume visiškai tamsių naktų. Taip pat netgi šiek tiek suplokštėtų Žemė ir dar daugybė keistų dalykų. Apie tai plačiau pasakoja Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Šarūnas Mikolaitis.
(0)
2021-10-29
27
Vidaus degimo varikliai taip vadinami ne šiaip sau. Išorinio degimo varikliai techniškai buvo garo varikliai, nors niekas jų taip ir nevadino. Ir liepsną juose buvo įmanoma pamatyti. Bet dabar „Youtube“ kanalas „TROdesigns“ leis jums pamatyti degimą ir vidaus degimo variklyje.
(0)
2021-10-29
13
Mokslinės fantastikos kūriniuose gausu tolimų idėjų, kurios dažniausiai yra veiksmo kupinų nuotykių, o ne rimtų bandymų nuspėti ateities mokslo ar technologijų tendencijas. Kai kurie iš labiausiai paplitusių, pavyzdžiui, kosminio laivo pagreitinimas iki fantastiško greičio per kelias sekundes, nesutraiškant jame esančių žmonių, yra tiesiog neįmanomi pagal mums suprantamus fizikos dėsnius.
(5)
2021-10-25
97
Harvardo mokslininkas siūlo įdomią teoriją, kaip susiformavo visata: ją laboratorijoje galėjo sukurti pažangesnė gyvybės forma.
(16)
2021-10-19
74
Pradžioje buvo... na, galbūt nebuvo pradžios. Galbūt mūsų Visata visada egzistavo – ir nauja kvantinės gravitacijos teorija atskleidžia, kaip tai galėtų veikti.
(0)
2021-10-13
31
Žmonės vis dar dairosi į Marsą ir atrodo, kad misija į Raudonąją planetą yra tik laiko klausimas. O ar galėtume aplankyti kitas kietas Saulės sistemos planetas? Ar įmanoma išsilaipinti Merkurijuje?
(0)
2021-10-11
7
Kas nutiktų, jeigu staiga išnyktų visi pasaulio grybai, arba jei jie iš viso nebūtų atsiradę? Pasirodo, poveikis būtų daug reikšmingesnis, nei galima pagalvoti. Apie tai, kaip grybų išnykimas paveiktų mediciną, ekosistemą ir mūsų gyvenimus pasakoja Mikologas dr. Jonas Kasparavičius.
(2)
2021-09-15
-1
Statyti Marse bazes – labai nepigu, nes kaštus į kosmosą iškeltų sunkių medžiagų transportavimas, bet tyrėjai surado būdą kainą nuleisti: statybines medžiagas gaminti, maišant vietines
(0)
2021-09-14
23
Du statistikai pateikė asteroido Bennu pataikymo į Žemę per kitus 300 metų perspektyvą.
(1)
2021-09-04
4
Mokslinės fantastikos filmų ginklai, tokie, kaip šviesos kardai, iki šiol žavi daugumą sci-fi filmų žanro gerbėjų. Nors didžiąją dalį atvejų tai yra įspūdingų specialiųjų efektų bei kompiuterinės grafikos rezultatas, vis dėlto, žmonių smalsumas beribis, tad dauguma įžymiųjų „žaisliukų“ bandyta atkurti realybėje. Tik, ar jiems pavyko?
(0)
2021-04-06
14
XX amžiaus viduryje Austrijos profesorius apvertė žmogaus regėjimą „aukštyn kojomis“. Tačiau per trumpą laiko tarpą bandyme dalyvavęs žmogus prisitaikė.
(0)
2020-11-26
22
Praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio klasikiniame mokslinės fantastikos filme „Fantastic Voyage“ povandeninio laivo įgula sumažinama iki mikroskopinio lygio ir suleidžiama į sužeisto mokslininko organizmą. Sumažinta įgula geba matyti tokius mikroskopinius dalykus, kaip baltieji kraujo kūneliai. Tačiau ar iš tiesų sumažinus žmogų iki mikroskopinio lygio, tad tuo pačiu sumažėjus ir jo akims, jis matys mažesnius (mikroskopinius) objektus?
(1)
2020-09-15
30
Prieš 60 metų, 1960 m. rugsėjo 11 d., mirė geografas Kazys Pakštas – vienas įdomiausių XX a. tarpukario Lietuvos mąstytojų. Paklausti, ką žino apie šį žmogų, daugelis pasakytų, kad jis siūlė perkelti Lietuvą į Afriką ar konkrečiai į Madagaskarą. Tačiau tai – ne visai tiesa. Ir ne vienintelis dalykas, kuriuo įdomi ši išskirtinė asmenybė.
