Mokslo populiarinimo TV laidos
.
(0)
2020-12-09
2
Savo poreikiams, tiek ugnį, tiek ir vandenį, kuo puikiausiai išnaudoja ne tik žmonės, bet ir kai kurie augalai.
(3)
2020-11-19
1
Ilgiau nešioti karantino metu privalomas veido kaukes nėra itin patogu – kvėpuojame šiek tiek sunkiau, spaudžia kaukių gumos, o kur dar rasojantys akiniai.
(0)
2020-11-07
4
Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN pasididžiavimas – didžiausias pasaulyje dalelių greitintuvas – yra įrengtas 100 metrų gylyje Prancūzijos ir Šveicarijos teritorijoje.
(0)
2020-11-06
1
Ar žinojote, kad Vilniaus mieste, netoli Vingio parko yra įsikūrusi Vilniaus universiteto meteorologijos stotis? Ši automatinė stotis pradėjo veikti 2012 m. kovo 23 d., kuri simboliškai sutapo su pasauline meteorologijos diena. Stotis skirta stebėti specifines, tik miestui būdingas orų sąlygas ir miesto klimatą, o taip pat mokslo tikslais - rengiant meteorologus ir hidrologus Vilniaus universitete.
(0)
2020-11-02
0
Nepaisant įvairių mokslinių šaltinių ir nenuginčijamų faktų, vis dar pasitaiko abejojančių globaline klimato kaita. Ir nors klimatas keičiasi ir dėl natūralių gamtinių veiksnių, per pastaruosius dešimtmečius pastebimi itin spartūs procesai, kuriuos sukelia žmonių veikla, keičianti atmosferos cheminę sudėtį. VU klimatologas Justinas Kilpys papasakojo kaip keitėsi Vilniaus miesto temperatūra nuo reguliarios meteorologinių matavimų pradžios ir kokios žiemos mūsų laukia ateityje.
(0)
2020-10-28
2
Miesto bitininkystė sparčiai populiarėja visame pasaulyje. Vieniems tai hobis ar poilsis po sunkios darbo dienos, kitiems tai ryšio su gamta ar senų tradicijų puoselėjimas, o dar kitiems, svarbu prisidėti dėl nykstančių bičių išsaugojimo. Miesto bitininkystės judėjimą su bendraminčiais įkūręs Paulius Chockevičius tikina, kad įsileisdami bites į miesto aplinką, mes suteikiame joms šansą išlikti ir kuriame tvarią ir sąmoningą miestų bendruomenę.
(34)
2020-10-24
11
Žvelgiant į žvaigždžių išmargintą naktinį dangų kyla klausimas, į kurį bandoma atsakyti jau daugelį amžių – ar esame vieni šioje Visatoje? Vieniems – tai tik filosofinis pasvarstymas, o mokslininkams – daug dėmesio reikalaujantis klausimas.
(0)
2020-10-12
9
Marsas – sausą ir šaltą dykumą primenanti planeta, kur naktimis temperatūra nukrinta iki minus 60 laipsnių Celsijaus. Įsivaizduokime – dieną džiaugiamės vasara, o naktį atsiduriame Antarktidoje.
(0)
2020-10-10
10
Sulaukus 2020 metų, pastebėjome, kad daugybė iki šiol ateitį vaizdavusių fantastinių kūrinių, dabar jau pasakoja apie praėjusį laiką… Tad šiemet festivalio „Lituanicon“ dalyviai ieškojo atsakymų į įvairius klausimus. Ar seniau kūrusiems fantastams pavyko tiksliai nuspėti ateitį? Kuriuose kūriniuose praeitis yra vaizduojama su didžiausiu moksliniu tikslumu? Kaip savo ateitį įsivaizduoja dabartiniai autoriai? Renginį praleidusius žiūrovus, bei jį dar kartą prisiminti norinčius dalyvius, kviečiame žiūrėti reportažą iš renginio!
(0)
2020-09-21
-3
Lietuvos miškuose gyvenantys vilkai yra didžiausi mūsų krašto plėšrūnai. Visgi ir jiems tenka kovoti dėl išlikimo.
(0)
2020-07-03
3
Paskutinėje sezono „Mokslo sriubos“ laidoje užbaigiamas septynių dalių pasakojimas apie vieną įspūdingiausių žmonijos pasiekimų – NASA „Apollo“ kosmoso misijų programą.
(0)
2020-06-19
6
Ignalinos atominės elektroninės (AE) saugumu rūpinosi šimtai Lietuvos mokslininkų. Ne tik fizikų ar inžinierių, bet ir matematikų, tikimybių teorijos ekspertų. Vienas jų – matematikos profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius dr. Juozas Augutis. Mokslininko pasakojimu, jam su komanda teko skaičiuoti net keleivinio lėktuvo kritimo ant Ignalinos AE tikimybę.
(20)
2020-06-13
2
Ruošiantis diegti naujos kartos 5G ryšio technologijas, vis pasigirsta kalbų apie tariamą jų poveikį sveikatai. Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininko dr. Sergejaus Orlovo teigimu, su elektromagnetine spinduliuote „bendraujame“ jau daugiau nei 100 metų. Turėjome pakankamai laiko įsitikinti, kas kelia pavojų sveikatai, o kas ne.
(0)
2020-06-11
26
Vėjo jėgainės ir lėktuvai gaminami iš lengvų, bet stiprių kompozitinių medžiagų. Kuo medžiagos lengvesnės, tuo didesnis konstrukcijos efektyvumas – pagaminama daugiau elektros, mažesnės kuro sąnaudos.
(0)
2020-05-31
2
Praeito šimtmečio pradžioje dauguma vaistų buvo kuriami gydomųjų savybių turinčių augalų, kuriuos žmonės vartojo ištisus šimtmečius, pagrindu arba buvo atrasti netyčia.
