Saulės sistema
.
(0)
2024-05-24
5
Saulės vėją sudaro energingų dalelių, daugiausiai protonų ir neutronų, srautas. Šimtų kilometrų per sekundę greičiu jis lekia nuo Saulės ir užpildo visą Saulės sistemą. Kartais į vėją išmetami tankesni plazmos burbulai, vadinami vainikinės masės išmetimais (angl. Coronal mass ejection, CME).
(0)
2024-05-20
4
Praėjusią savaitę Žemę užklupusi geomagnetinė audra sukėlė radijo ryšio ir GPS sutrikimus. Dabar naujame tyrime teigiama, kad ji gali sukelti uraganų bangą, rašo „Daily Mail“.
(0)
2024-05-05
12
Dar misijos pradžioje NASA marsaeigis Curiosity aptiko, jog pro planetos paviršių bent kai kur sunkiasi metano dujos.
(0)
2024-05-03
5
Atrodo, kad vadinamasis „didžiojo nestabilumo“ įvykis, sukėlęs chaosą tarp planetų, dėl kurio dujinės milžinės skriejo erdvėje, kol nusistovėjo tokios orbitos, kokias pažįstame šiandien, įvyko praėjus 60–100 mln. metų po Saulės sistemos gimimo. Tai yra kruopštaus mokslinio darbo išvada, kuri susiejo tam tikros rūšies meteoritą su asteroidu, kurį kadaise nukreipė Saulės sistemos milžinai.
(0)
2024-05-02
4
Mėnulio paviršiuje matyti įvairių išlenktų skardžių (angl. lobate scarps). Manoma, kad tokios paviršiaus struktūros, randamos ir Merkurijuje, susidaro kūnui vėstant ir traukiantis – tai yra tarsi plutos raukšlės.
(0)
2024-04-28
10
Europos kosmoso agentūros (ESA) Marso tyrinėjimų zondas užfiksavo į vorus panašius darinius sezoniniai anglies dioksido dujų išsiveržimai Raudonojoje planetoje esančiame krateryje, kuriame taip pat yra susiformavusios uolienų struktūros, primenančios senovinio miesto griuvėsius.
(0)
2024-04-28
7
Tėjos smūgis į Žemę irgi įvyko panašiu laikotarpiu, taigi tikimybė, kad įvykiai susiję tarpusavyje, atrodo labai didelė.
(0)
2024-04-27
12
NASA erdvėlaivio „Juno" surinktus duomenis kosmoso agentūra panaudojo iš arti pademonstruoti intriguojančius Jupiterio palydovo Ijo bruožus, rašoma oficialiame NASA tinklapyje.
(0)
2024-04-22
12
Saturno planeta turi 146 natūralius palydovus – daugiau nei bet kuri kita Saulės sistemos planeta. Įdomiausias iš jų – Enceladas, kuris buvo atrastas 1789 m. ir iki pat XX a. aštuntojo dešimtmečio buvo menkai ištirtas. Tik prie jo priartėjus erdvėlaiviui „Voyager“, mokslininkams pavyko įvertinti jo skersmenį, kuris siekia tik apie 500 km.
(0)
2024-04-21
19
NASA vadybininkas Billas Nelsonas ir Japonijos švietimo, kultūros, sporto, mokslo ir technologijų ministras Masahito Moriyama pasirašė svarbų susitarimą.
(0)
2024-04-21
13
Apollo misijų metu į Mėnulį nugabenti keli seismometrai. Aštuonerius metus jie matavo virpesius Menulio paviršiuje ir aptiko net penkių balų stiprumo drebėjimų. Turint omeny, kad Mėnulis nėra tektoniškai aktyvus, toks stiprumas tikrai aukštas.
(0)
2024-04-20
6
NASA administratorius Billas Nelsonas pareiškė, kad JAV privalo nuskristi į Mėnulį anksčiau nei Kinija. Priešingu atveju Kinija Mėnulyje gali okupuoti tam tikras teritorijas ir pasiskelbti jas savomis.
(0)
2024-04-20
9
Jupiterio palydovas Europa turi popaviršinį vandenyną. Nuo kosmoso ir mūsų akių jį skiria keliolikos, o gal ir keliasdešimties, kilometrų storio ledo sluoksnis, taigi bent kol kas apie vandenyno savybes galime spręsti tik iš netiesioginių įrodymų. Vienas jų – čiurkšlės, kurios kartais veržiasi pro įtrūkimus Europos ledynuose.
(0)
2024-04-19
13
Specialus skraidantis robotas „Dragonfly“, aprūpintas moderniais moksliniais instrumentais, turėtų atskleisti didžiausio Saturno palydovo paslaptis.
(0)
2024-04-18
47
Perfrazuojant garsiąją Marko Tveno citatą, galime pasakyti, kad gandai apie ankstyvą Marso sraigtasparnio „Ingenuity“ mirtį yra gerokai perdėti.
