Augalijos pasaulio įdomybės
.
(0)
2020-06-11
1
Prieš maždaug 70 mln. metų, kai Žemėje dar gyveno dinozaurai, genetinė anomalija leido kai kuriems augalams tapti mėsėdžiams. Tai buvo padaroma iš dalies atliekant tam tikrą slaptą triuką: pakeičiant genų tikslą, kad susijusieji su šaknimis ir lapais būtų naudojami gaudyti grobį, atskleidė naujas tyrimas.
(0)
2020-05-07
3
Vienų augalų žiedai yra labai neįprasti - pavyzdžiui, primena laivą ir turi jo dalimis pavadintas žiedo dalis. Tuo tarpu kiti teturi išlikusias tik pačias svarbiausias dalis. Vis dėlto, kad ir kokie skirtingi jie atrodytų iš pirmo žvilgsnio, visų žiedų struktūra yra panaši. Ir visus žiedus galima aprašyti formulėmis. O kad pamatytume, kaip jos atrodo ir ką reiškia, teks patyrinėti augalų pasaulį iš arčiau!
(4)
2020-04-30
60
Mokslininkų komanda sugebėjo „nulaužti“ dviejų tabako augalų rūšių genetinį kodą ir dabar šie augalai šviečia. Ir tą daro per visą savo gyvavimo laikotarpį. Kiaurą parą. Vaizdas nuostabus. Atrodo, lyg „Avataro“ filmas būtų tapęs realybe. Bet net ir tai ne pabaiga.
(0)
2020-04-16
14
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas kviečia pažinti ir išmokti panaudoti išskirtinius augaluose slypinčius turtus. Kaip teigia Botanikos sodo mokslininkai, šios įgytos žinios yra svarbios kasdien – ne tik tuomet, kai susiduriame su sveikatai pavojingomis ligomis. Apie šiuo metu VDU Botanikos sodo Pomologijos mokslo sektoriaus kolekcijose pražydusius augalus, jų vertingąsias savybes ir panaudojimo būdus pasakoja mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė.
(0)
2020-04-08
3
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode pražydo daugybe legendų ir mistiškų istorijų apipintas augalas – vaistinė mandragora (Mandragora officinarum Bertol.). Pagausėjus populiariųjų žinių ir moksliniais tyrimais nepagrįstų rekomendacijų apie kai kurių vaistinių augalų stebuklingąsias galias, dalijamės Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėjos, vyresn. mokslo darbuotojos prof. dr. habil. Onos Ragažinskienės įžvalgomis.
(0)
2020-03-17
15
Dabartinės Libijos pakrantėje, maždaug 201 X 56 km dydžio teritorijoje kadaise augo keistas augalas, vadintas silfiu. Dabar manoma, kad tai buvo salierinių šeimos augalas, tačiau niekas tiksliai nežino, koks. Romėnai jį naudojo gamindami maistą, tačiau silfis taip pat buvo ir stebėtinai svarbus meilės reikaluose.
(2)
2020-02-07
74
Prabėgus šimtams milijonų metų ir praėjus daugybei masinių išnykimų, šis „botaninis keistumas“ liko nepajudintas. Šis medis yra „gyva fosilija“ ir per milijonus metų mažai tepakito.
(0)
2020-01-21
7
Viešojoje erdvėje šią žiemą netrūksta gyventojų keliamų nuotraukų ir TV reportažų, kuriuose rodomi miške rasti švieži grybai, rašoma pranešime spaudai.
(0)
2019-12-29
19
Jeigu šaltą žiemos rytą vaikščiosite mišku ir jums pasiseks, galite pamatyti tikrą gamtos stebuklą, kuris dar vadinamas ledo plaukais. Iš pradžių atrodo, kad ant žemės nukrito papuvusi medžio šaka, ant kurios užaugo blizgantis baltas perukas. Vaizdas taip pat gali priminti ir... cukraus vatą, rašo sciencealert.com.
(0)
2019-12-28
2
Mokslininkai aptiko priešistorinių augalų fosilijų, kurios gali būti seniausios žinomos miško liekanos ir galbūt suteiks nemažai duomenų apie ryšį tarp augalijos raidos ir klimato pokyčių, sakoma žurnale „Current Biology“ paskelbtame straipsnyje.
(18)
2019-12-10
53
Ankstesniais metais mokslininkai išsiaiškino, kad augalai pasižymi gebėjimu matyti, girdėti, užuosti. Bet iki šiol buvo manoma, kad jie yra tylūs, neturi gebėjimo skleisti garsą. Tačiau visai neseniai pirmą kartą buvo padarytas įrašas, parodantis, kad patirdami stresą augalai skleidžia garsą, rašo „New Scientist“.
(5)
2019-11-28
-3
1960 m. Centrinės žvalgybos valdybos agentas Cleve’as Backsteris prie augalų prijungė melo detektorių. Tyrėjas po augalo lapu pakišdavo degtuką arba nupjaudavo lapą. Augalai reagavo visai kaip persigandę žmonės. Dar įdomiau: augalų reakcija pasireikšdavo ir tada, kai jų akivaizdoje agentas kankino kitus augalus. Tai leido C. Backsteriui prieiti prie išvados, kad augalai komunikuoja tarpusavyje.
(0)
2019-11-22
1
Ši tradicija gyvuoja jau šimtus metų. Po šiuo augalu per Kalėdas bučiuojasi anglai, vokiečiai, amerikiečiai ir praktiškai visų kitų Vakarų kultūrų atstovai. Bet kodėl? Ir kas tai per augalas?
(1)
2019-11-14
50
Jau visai greitai prasidės Kalėdinių eglučių žiebimo metas. Žaliaskarės eglės bus puošiamos, aplink jas suksis vaikai, o galiausiai po jomis suspindės ir dovanos. Bet kodėl jos žalios, kai lapuočiai jau seniai atrodo negyvi?
(8)
2019-11-06
68
Kaip vadinasi ta žalia pasta, patiekiama kartu su suši ir kitais japoniškais patiekalais? Wasabi? Pasvajokite - tai nėra tikras Wasabi, o tik žaliai nudažyta apgaulė.
