Lietuvos mokslo tyrimų kryptys ir pasiekimai
.
(0)
2015-06-04
10
Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijoje artėja didelės permainos. Birželio 13 d. 1,65 m teleskopo bokšte prasidės naujo žvaigždžių stebėjimo prietaiso – Molėtų astronomijos observatorijos spektrografo (MAOS), kurį sukonstravo ir pagamino Jeilio universiteto (JAV) astronomai ir inžinieriai, instaliacija.
(0)
2015-06-01
6
Lietuvoje šešėlinė (neapskaitoma) ekonomika susideda iš daugelio komponenčių, pavyzdžiui: “šešėlis” darbo rinkoje, akcizinių prekių rinkoje (tabakas, alkoholis, kuras), prostitucija. Įvairiais vertinimais, apie 15-30% Lietuvos ekonomikos yra šešėlinė.
(0)
2015-05-20
0
Kai reikia tiksliai įvertinti prekių, energijos, paslaugų kiekį, ypač tarptautinėje prekyboje, į pagalbą pasitelkiamos matavimo priemonės. Kad tų matavimo priemonių matavimo galimybės būtų pripažintos, kiekviena šalis privalo savo pačias tiksliausias matavimo priemones, vadinamas valstybiniais etalonais, periodiškai palyginti su Tarptautinio svarsčių ir matų biuro išlaikomais tarptautiniais etalonais arba šio Biuro pripažintais valstybiniais etalonais.
(0)
2015-05-20
6
Pritaikant naujus mokslinius tyrimus ir gamybos technologijas nano lygmenyje, šiandien galima gauti stulbinamų rezultatų, išrandant naujas ar tobulinant jau esamas medžiagas ir konstrukcijas, sako KTU Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro (SMKTC) direktorius Ernestas Ivanauskas.
(3)
2015-05-16
48
Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto (VU TMI) komanda, vadovaujama prof. Juozo Vidmančio Vaitkaus, vykdydama FP7 programos Europos ateities greitintuvų detektorių infrastruktūros tobulinimo projektą AIDA, įdiegė CERN‘e radiacijos lauko kontrolės prietaisą, pagrįstą efektu, kuris atrastas Vilniaus universitete.
(0)
2015-05-12
11
Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai kuria nanorobotus, galinčius transportuoti veikliąsias medžiagas į vėžio pažeistą audinį. Tyrimų metu aiškinamasi, kaip gali būti kuriamos ir modifikuojamos tokios veikliųjų medžiagų dalelės. Ateityje šios žinios taps labai svarbios vėžio ir kitų ligų gydymui.
(0)
2015-05-06
7
Elektronų paramagnetinio rezonanso (EPR) spektroskopija - tai metodas leidžiantis medžiagose aptikti ir charakterizuoti objektus, turinčius nesuporuotų elektronų, pvz., laisvieji radikalai, pereinamųjų metalų jonai, defektai. EPR yra plačiai taikomas chemijoje, fizikoje, biologijoje, medžiagų ir medicinos moksluose, dozimetrijoje ir kt.
(4)
2015-04-07
38
Vienas pagrindinių Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų tikslų – sukurti valdymo sistemas, kad žmonėms nebereikėtų dirbti mechaninio darbo. Tačiau kai kuriems jų tokiu atveju tektų palikti savo darbo vietas, nes jų darbą daug efektyviau atliktų sistemos, sako KTU profesorius Rimvydas Simutis. Jo manymu, tuo reikėtų džiaugtis, nes žmonių darbai taptų kūrybiškesni.
(4)
2015-04-06
39
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto mokslininkai sukūrė ir patentavo technologiją, kuri palengvina statybose plačiai naudojamas gelžbetonines konstrukcijas, gerina jų kokybę, sumažina medžiagų bei darbų sąnaudas, taip pat prisideda prie ekologinių problemų sprendimo. Technologijos esmė – statinių perdangose įklojami geometrinius kubus primenantys įdėklai. Apskaičiuota, kad tokie intarpai gali sumažinti betono sąnaudas iki 40 proc.
(4)
2015-03-26
96
Be šviesos nieko nematytume, nebent tamsą. Akivaizdu, kad šviesos reikšmė žmonijai neįkainojama. Todėl bet kokie išradimai, susiję su šviesa, taip pat dažnai susilaukia didelio visuomenės dėmesio. Jungtinės Tautos 2015 metus netgi paskelbė tarptautiniais šviesos metais. Tai gera proga pasmalsauti: kuo gali būti ypatinga lazerių šviesa?
(0)
2015-03-17
29
Metalų-bioorganinės struktūros – kaip patys žodžiai sako – junginiai sudalyti iš metalinių ir biologinių, organinių elementų. Iš pirmo žvilgsnio tokios medžiagos atrodo sunkiai suvokiamos ir dažnam kelia nuostabą, nes kyla natūralūs klausimai: Ar gali metalas būti sujungtas su organiniais dariniais? Ar gali toks junginys išsilaikyti ir nesuirti? Iš kokių medžiagų tai būtų padaryta, o gal užauginta?
(0)
2015-02-26
9
Vandenilio energetika jau nėra naujiena mūsų dienų istorijoje. Kuro elementai, kuriuose kuru naudojamas vandenilis, tiriami jau pakankamai seniai.
(12)
2015-02-09
89
1960 m. fizikas Teodoras Meimenas Pietų Karolinoje įžiebė pirmąjį pasaulyje lazerį. Po keturių metų iš Vilniaus universiteto keletas studentų buvo išsiųsti į Maksvą mokytis lazerių fizikos. Ir jau 1966 m., Vilniaus universitete pradėjo šviesti pirmasis lietuviškas lazeris.
(1)
2015-02-04
27
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) doktorantės Linos Šiaudvytytės disertacijos darbas jau dabar sukėlė tikrą sąmyšį medicinos pasaulyje. Jauna gydytoja kartu su savo vadove, profesore Ingrida Janulevičiene, atlieka tyrimus, kurių metu siekia išsiaiškinti, kaip kuo anksčiau diagnozuoti glaukomą, sustabdyti arba bent sulėtinti jos progresavimą.
(0)
2015-02-03
27
Paimkite popieriaus juostelę, vieną jos galą perlenkite ir tuomet abu galus sujunkite – gausite kilpą, kurioje yra tik vienas paviršius. Ir tai – visai ne stebuklas, tai Mėbijaus juosta. Tokių matematinių struktūrų galima atrasti ir M.C. Escherio meno darbuose, ir elektros grandinėse, bet natūralioje aplinkoje jos – itin retos. O fizikų kolektyvas, kuriame yra ir Lietuvos mokslininkas, įrodė, kad Mėbijaus juostą galima susukti ir iš šviesos.
