Kosminių skrydžių fizika
.
(1)
2024-10-31
25
Tai gali būti naudojami kaip tam tikras erdvėlaivis, nugabensiantis astronautus iš Žemės į Raudonąją planetą ir Venerą.
(0)
2023-10-22
7
Kosminiai zondai, ar jie skristų į Mėnulį, ar į Plutoną, kol kas dalinai valdomi iš Žemės. Aišku, niekas jų nevairuoja su pulteliu – tai būtų fiziškai neįmanoma – tačiau zondų padėtis nuolat sekama naudojantis NASA Giliojo kosmoso tinklu. Tai yra radijo antenų tinklas, išdėstytas visame pasaulyje, o jo signalų sklidimo ir sugrįžimo trukmė leidžia tiksliai nustatyti zondo atstumą nuo Žemės. Deja, tinklo galimybės sekti zondus yra ribotos ir greitai jų nepakaks vis gausėjančiam giliojo kosmoso zondų būriui aptarnauti. Taigi ieškoma alternatyvų, kartu stengiantis kuo daugiau procedūrų atiduoti patiems zondams į manipuliatorius.
(0)
2023-10-11
12
Norėdami žymiai sumažinti būsimos misijos išlaidas, mokslininkai pasiūlė naudoti planetos palydovą.
(0)
2023-05-26
8
Tokios sąvokos kaip erdvė, kosminė erdvė ir gilioji erdvė dažnai laikomos sinonimais. Tačiau iš tikrųjų tarp jų yra skirtumų.
(1)
2023-04-10
15
„Galime sakyti, kad tai tikriausiai mažai tikėtina“, – sako Meksikos nacionalinio universiteto Branduolinių mokslų instituto profesorius Miguelis Alcubierre'as. Tačiau „šiuo metu negalime sakyti, jog tai neįmanoma“.
(1)
2023-03-16
14
Dėka naujų įdomių tyrimų žmonės priartėjo prie supratimo, kaip sukurti erdvėje kirmgraužas.
(16)
2023-02-23
20
Svajonė apie kitų erdvės matmenų pavarą, futuristinę varomąją sistemą, kuri leistų mums įveikti astronominius atstumus greičiau už šviesą, vis dar gyva.
(0)
2023-02-18
14
Labai mažai tikėtina, kad astronautas kada nors įsitrauktų į kovą išėjimo į kosmosą metu. Amerikos astronautai, Rusijos kosmonautai ir Kinijos taikonautai yra mokslininkai, inžinieriai ir šiaip taikūs tyrinėtojai, kurie iškeliauja į orbitą dėl nepaprastai teigiamų priežasčių. Bet tai nereiškia, kad taip bus amžinai.
(0)
2022-12-16
22
„Zhuque-2“ misija buvo pirmasis Kinijoje komerciškai sukurtos skystojo kuro raketos paleidimas.
(1)
2021-12-15
36
Jei mokykloje netinginiavote, žinote, kad šviesa keliauja labai greitai - 299 792 458 m/s greitis mums yra sunkiai suvokiamas. Ir nepasiekiamas - bent jau taip diktuoja mūsų dabartinis fizikos supratimas. O kas jei kartelę nuleistume - ar galime pasiekti bent 1 % šviesos greičio?
(0)
2021-05-04
44
2018 m. NASA pradėta vykdyti misija „Parker Solar Probe“, skirta tyrinėti Saulę iš arti, ir toliau žengia vis arčiau savo tikslo, nustatydama vieną naują rekordą po kito.
(2)
2021-03-16
37
Dešimtmečius svajojame aplankyti kitas žvaigždžių sistemas. Yra tik viena problema – jos taip toli, kad įprastu kosminiu skrydžiu prireiktų dešimčių tūkstančių metų, kad pasiektume net pačią artimiausią.
(14)
2019-08-21
63
Šviesos greičiu skrieja visos masės neturinčios dalelės, tarp kurių – elektromagnetinę sąveiką pernešantys fotonai, stipriąją branduolinę sąveiką pernešantys gliuonai ir gravitacinė
(0)
2019-08-08
27
„Antra žvaigždė iš dešinės, ir tada tiesiai iki paryčių“ – tokiomis nuorodomis vadovaudamasis Piteris Penas pasiekia Niekados žemę, bet kelionė sekant žvaigždes yra toli gražu ne vien pasakų išmonė. Nuo seniausių laikų žmonės kelionėse naudodavosi informacija, matoma danguje. Ilgus šimtmečius astronomija turėjo labai svarbų praktinį pritaikymą – pagerinti navigacijos tikslumą. Gali atrodyti, kad šiandien žinios apie žvaigždes tapo visiškai atsietos nuo tokių praktinių tikslų, bet tiesa yra visiškai priešinga. Net ir geriausiems šiandieniniams navigacijos prietaisams padeda informacija iš kosmoso, ir šis ryšys tik stiprės ateityje, kai vis daugiau žmonių sukurtų prietaisų skraidys tarpplanetinėje erdvėje.
