Statinių atsparumas kenkėjams
.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Apie medienos kenkėjus viešoje erdvėje kalbama nedaug, tačiau jų keliamas pavojus yra rimtas. Maži vabalai gali padaryti didelę žalą medinėms konstrukcijoms bei baldams – daugelis medinių namų, sodybų ar terasų savininkų yra nukentėję nuo kinivarpos, ūsočio ar skaptuko.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja: vis labiau šylantys orai budina medieną graužiančius vabzdžius. Ūsuočiai, skaptukai, kinivarpos ir kiti medienos kenkėjai į gyventojų namus, sodybas atkeliauja su namams statyti skirta mediena, malkomis, taip pat mediniais baldais ar meno dirbiniais bei per pravirus langus, duris iš netoliese esančių miškų, parkų, kaimyninių užkrėstų pastatų.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Praėjo daugiau nei 1500 metų nuo Romos imperijos žlugimo, o jų pastatai tebestovi dar vis. Tuo tarpu šiuolaikiški cemento gaminiai ir statiniai nuovargio ženklus pradeda rodyti beveik iškart, jau po metų ar kelių.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
„Grybauti“ galima ir namuose, – juokais sako VPU docentė, mikologė Ona Motiejūnaitė ir perspėja, kad per daug uoliai sandarindami patalpas galime susidurti su mikroskopinių (liaudyje vadinamų pelėsiniais, mokslininkų – mikromicetais) grybų plitimu.
|
||