Mėnulis
.
(0)
2025-05-24
3
Mėnulio paviršius pasižymi gana didele asimetrija: artimoji pusė kupina tamsių jūrų, o tolimojoje jų beveik nėra. Jūros susidarė prieš 3-4 milijardus metų, kai Mėnulio žemumas užliejo paskutiniai dideli lavos išsiveržimai. Kodėl tik vienoje pusėje?
(0)
2025-05-20
33
Mėnulis turi neįprastą gravitaciją, kuri buvo nustatyta NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos tyrimo metu.
(0)
2025-05-10
1
Žemė turi vieną tikrą natūralų palydovą, kaip galime įsitikinti beveik kiekvieną giedrą naktį. Tačiau kartais ji įgyja „kvazipalydovų“ – mažų akmenukų, kurie praskrenda pakankamai arti planetos ir pakankamai lėtai, kad kuriam laikui tampa su ja surišti gravitaciškai.
(0)
2025-04-18
4
Šie atradimai svarbūs kiekvienai teorijai, kuri siekia paaiškinti Mėnulio kilmę bei vystymąsi.
(0)
2025-04-07
5
Kuo didesnį turime teleskopą, tuo detaliau galime matyti kosminius objektus. Deja, Žemėje teleskopo dydį riboja įvairiausios praktinės kliūtys – nuo medžiagų tvirtumo iki laisvos vietos trūkumo.
(0)
2025-02-13
6
Mėnulio paviršiuje gausybė kraterių, kurių dugne atsiveria gilesni ir senesni palydovo sluoksniai, o aplinka nusėta iš kraterio išmestomis dulkėmis. Vienas toks milžiniškas krateris yra Šriodingerio slėnis maždaug 300 kilometrų nuo pietų ašigalio, tolimojoje palydovo pusėje.
(0)
2025-01-15
2
Tyrimas rodo, kad tolimoje praeityje Saulės sistemos planetų palydovai galėjo turėti žiedus, panašius į Saturno, bet vėliau jie išnyko.
(0)
2025-01-05
8
Netrukus po to, kai susiformavo Žemė, į ją atsitrenkė maždaug Marso dydžio kūnas, vadinamas Tėja. Vienas iš susidūrimo padarinių – Mėnulis, kuris susiformavo iš Žemės medžiagos, išmestos į orbitą.
(0)
2024-12-19
3
Japonų astronomas ką tik įamžino įspūdingą momentą, kaip į Mėnulį tėškiasi kosminis objektas. Susidūrimo metu užfiksuotas ir sprogimo žybsnis.
