Greito įsiminimo metodikos: kaip įsiminti daugiau informacijos, dedant mažiau pastangų

Klaidingai rekomenduojamas ir dažniausiai taikomas metodas siūlo vieną eilutę ar sakinį skaityti tol, kol jis suprantamas. Įsisąmoninus šį sakinį, skaitomas kitas sakinys, jie abu sujungiami drauge ir įsisąmoninami, tada skaitomas kitas sakinys ir t. t. Šis procesas tęsiamas, kol pasidaro koktu, o pirmieji sakiniai jau būna pamiršti. Atminties principų ir sistemų tyrėjas anglas Tony Buzan teigia, jog informacija įrašoma atmintyje pradedant ne nuo detalių, bet nuo visumos.

Skaitant mokslinės knygos skyrių, besimokant pristatymo kalbą ar anekdotą, pirmiausia medžiagą reikia greitai perskaityti, taip sakant, permesti ją akimis. Tik po to medžiaga skaitoma antrą ar daugiau kartų, įsigilinant į detales bei įsimenant raktinius žodžius. Taip gaunami geresni rezultatai, nes mokotės jau suprasdami, apie ką yra tekstas. Kiekvienas esame patyrę, jog žinodami diskutuojamos temos esmę, sugebame ją perteikti savais žodžiais. Dažnai žmonės sako nemokantys pasakoti anekdotų: jie atsimena kiekvieną žodį anekdoto pradžioje, bet ties viduriu ar pabaiga, sakiniams nebesidėstant taip sklandžiai, anekdotas nutrūksta. Problema šiuo atveju yra ta pati – bandoma „iškalti“, o „iškaltos“ eilutės jungiamos viena prie kitos. Kitąkart klausydamiesi anekdoto, įsiminkite svarbiausius penkis žodžius. Tai leis išlaikyti pasakojimo eiliškumą, o tarpus tarp raktinių žodžių nesunkiai užpildys pasąmonė. Šis metodas tinka besiruošiant sakyti kalbą, perteikiant knygos informaciją kitiems, ruošiantis vaidinimui, paskaitai ar pan. Įsimenant naują informaciją svarbu atkreipti dėmesį ir į atminties ritmus. Pavyzdžiui, mokantis žodžių sąrašą, atmintyje būtinai išliks pirmieji ir paskutinieji perskaityti žodžiai. Taip pat prisiminsite išsiskiriančias iš konteksto sąvokas bei primenančias asmeninę patirtį. Išnaudokite tai, stengdamiesi kiekvienam žodžiui rasti suasmenintą prasmę. Taip suskirsčius žodžius bus galima praleisti jau žinomus ir daugiau laiko skirti sunkiai įsimenamiems. Besimokydami sunkiam testui pastebėjote, jog per paskutines dešimt skaitymo minučių supratimas pagerėjo, manote pasiekę „auksinį momentą“, todėl stengsitės tuo metu įsiminti kuo daugiau. Anot T. Buzan, darote klaidą manydami, jog mokymasis lyg tekantis vanduo ir čia svarbiausia pagauti tinkamą srovę. Beskaitant, vieni dalykai įsimenami geriau, nes jie kaip ir savokų įsiminimo atveju, išsiskiria iš konteksto. Mokydamiesi ilgai, be pertraukų, atsiminsite netgi mažiau, nes nuvargsite ir gausite daug viduryje esančios informacijos. Kadangi joks mokymosi momentas neegzistuoja, reikia pasinaudoti atminties ritmu ir sumažinti įsimenamumo kritimo laikotarpį. Tai padaryti lengva ilgą mokymąsi suskaidžius į kelis mažesnius. Vienos atkarpos vidutiniška trukmė yra 15 minučių. Po to padarykite minutės ar dviejų pertrauką ir mokymąsi tęskite. Taip vietoj vienos pradžios ir vienos pabaigos, kai žinios įsimenamos geriausiai, jų bus daugiau. Be to, jausitės geriau pailsėję, nei dirbdami be pertraukų. Nesibaiminkite, jog per pertraukėlę pamiršite ką išmokę. Baigus aktyviai priiminėti informaciją, kairysis ir dešinysis smegenų pusrutuliai kurį laiką ją rūšiuoja pasąmonės lygmenyje. Dėl to trumpos pauzės yra būtinos.