„Precedento neturintis spaudimas.“ Milžiniškos Kremliaus problemos su Kinija. Kas nutiko

Ketvirtadienį Kremlius užsipuolė Vakarus dėl „precedento neturinčio spaudimo“ Kinijos bankams, priimantiems mokėjimus iš Rusijos, ir pripažino, kad esama tam tikrų „problemų“, susijusių su tarpvalstybinėmis operacijomis, praneša „The Moscow Times“.

Remdamasis Rusijos finansiniais šaltiniais, prokremliškas laikraštis „Izvestija“ ketvirtadienį pranešė, kad kai kurie Kinijos skolintojai nustojo priimti mokėjimus Kinijos juaniais iš Rusijos bendrovių.

„Beprecedentis JAV ir ES spaudimas Kinijai tęsiasi... dėl to kyla tam tikrų problemų“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie šiuos pranešimus.

Vašingtono ir Briuselio pareigūnai taikosi į trečiųjų šalių bendroves ir bankus, kurie, jų teigimu, padeda Rusijai išvengti Vakarų sankcijų prekiaudami ir vykdydami mokėjimus.

Dienraštis „Izvestija“ teigė, kad Kinijos skolintojai „Ping An Bank“ ir „Bank of Ningbo“, kartu su keliais mažesniais bankais, sustabdė mokėjimų Kinijos juaniais iš Rusijos priėmimą.

Praėjusį mėnesį Rusijos žiniasklaida pranešė, kad „Zhejiang Chouzhou“ komercinis bankas – vienas pagrindinių Rusijos eksportuotojų bankų – informavo klientus, kad sustabdė visas operacijas su Rusija.

Pekinas tapo svarbiausiu Maskvos ekonominiu sąjungininku nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasario mėn. pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, o prekyba tarp abiejų šalių sparčiai išaugo.

Kinijos muitinės duomenimis, 2023 m. dvišalė prekyba pasiekė 240,1 mlrd. dolerių – tai 26 proc. metinis augimas.

Pasak Rusijos centrinio banko vadovės Elvyros Nabiullinos, Kinijos juaniais atsiskaitoma už daugiau kaip trečdalį viso Rusijos eksporto, o prieš visišką invaziją šis rodiklis buvo 0,4 proc.

Vakarų sankcijos Maskvos bankams ir finansų įstaigoms apsunkino Rusijos bendrovių galimybes vykdyti tarptautinę prekybą doleriais ir eurais.