Situacija tapo nekontroliuojama. Košmaras Rusijoje. Kas vyksta su iš karo grįžtančiais kariais

„Mediazona“ praneša, kad Rusijos Aukščiausiojo Teismo duomenimis, 2022 metais 13 karių buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn už žmogžudystes. Nuo 2017 iki 2022 metų šis skaičius niekada neviršijo 21. O štai 2023 metais 116 Rusijos karių buvo nuteisti už žmogžudystes.

Už nužudymą be sunkinančių aplinkybių nuteisti 98 šauktiniai ir samdiniai. Like 18 karių nuteisti pagal griežtesnę kvalifikaciją, numatančią bausmę iki gyvos galvos. Be to, 2,5 karto padaugėjo atvejų, kai kariai įvykdo sunkius kūno sužalojimus – 2023 metais teismai paskelbė 133 nuosprendžius tokiose bylose, o užpernai – tik 50.

Žiniasklaidos vertinimais, daugiausiai nusikaltimų įvykdo buvę kaliniai, užverbuoti karui su Ukraina. Pavyzdžiui, pernai rugpjūtį Karelijoje iš fronto grįžęs Igoris Sofonovas kartu su bendrininku peiliu subadė šešis žmones. Kaip paaiškėjo, jis nuvyko į karą iš kolonijos. Savo socialiniuose tinkluose Sofonovas skelbė nuotrauką su „Štorm Z“ logotipu. „Wagner“ vadovas pirmasis ėmė verbuoti vyrus kalėjimuose, bet vėliau tai darė ir Rusijos gynybos ministerija. Kaliniai sutinka vykti kariauti, nes po 6 mėnesių tarnybos atgauna laisvę, net jei buvo nuteisti ilgiems kalėjimo metams.

Rusams tokie sandoriai tinka, nes nereikia savo sūnų siųsti į karą, o ir kalinių mažėja. Bet karą išgyvenę kaliniai dažnai ir toliau daro nusikaltimus. Šių metų vasarį Jakutų kaime Kutanoje įvyko dviguba žmogžudystė: iš fronto grįžęs Viktoras Savvinovas laužtuvu sudaužė galvą sugėrovui, o po to kirviu nužudė 64 metų moterį. Aukos dukra pasakojo, kad sulaikytasis buvo teistas tris kartus, o 2023 metais „išėjo tarnauti“.

Dėl tokių atvejų dažnėjimo kariaujantys kaliniai nebegauna malonės iš Vladimiro Putino. Vietoje to jiems suteikiamas „sąlyginis paleidimas“, o sutartys su Gynybos ministerija automatiškai pratęsiamos.