Ginti tėvynę pasirengęs tik kas trečias. Kas vyksta Europoje (Grafikas)

Šiandieninis jaunimas yra individualistai, orientuoti į karjerą ir nenoriai einantys į kariuomenę. Europa ir kitos šalys keičia požiūrį į gynybą, bet ar visuomenė pasirengusi kovoti? „The Economist“ išanalizavo, kiek žmonės yra pasirengę kovoti už savo valstybę.

Visame pasaulyje kyla klausimas, kaip į kariuomenę pritraukti daugiau žmonių. Kai kuriose šalyse grįžtama prie privalomojo jaunų vyrų šaukimo. Tai dažniausiai reiškia, kad tarnauti kariuomenėje yra priversti civiliai.

XX amžiaus pradžioje pasaulio šalių, kuriose buvo privaloma karo prievolė, dalis sudarė 80 %. 2010 m. viduryje šis procentas sumažėjo iki mažiau nei 40 %. Karo prievolę pakeitė profesinė tarnyba kariuomenėje. Tačiau kol Vakarų šalys atšaukė šaukimą, Rusijos Federacija, Iranas ir Šiaurės Korėja, priešingai, kūrė savo armijas. Dabar ir Vakarams reikia didinti kariuomenę, bet norinčiųjų yra mažiau.

Leidinys cituoja „World Values ​​​​Survey“ apklausos duomenis. Daugelį metų žmonėms užduodamas vienas klausimas: „Ar būtumėte pasirengęs kovoti už savo šalį?“.

Pavyzdžiui, Nyderlanduose tik 36 % 16–29 metų amžiaus gyventojų yra pasirengę kovoti už savo šalį.

Tai iš dalies lengvai paaiškinama. Šalims turtėjant, jų piliečiai linkę mažiau aukotis dėl tautos. Vokiečių politologas Herfriedas Münkleris Vakarų demokratijas pavadino „postherojinėmis“ visuomenėmis, kuriose „didžiausia vertybė yra žmogaus gyvybės išsaugojimas ir asmeninė gerovė“.

Taip pat akivaizdu, kad tokios šalys kaip Vokietija, Japonija ar Italija nenori kariauti, nes buvo agresorės pasauliniuose karuose. Panašiai Ispanija ar Portugalija nenori kovoti dėl dešimtmečius trukusios diktatūros.

Noru kovoti už savo šalį išsiskiria Prancūzija – 58 % gyventojų yra pasirengę kovoti. Kitos turtingos šalys, tokios kaip Danija, Suomija, Norvegija ar Švedija, taip pat pasiruošusios kovoti. Autoriai tai aiškina geografiniu Rusijos Federacijos artumu.