Paskui – tyla. Putinas paaiškino verslui, dėl ko jie nacionalizuojami

Liaudis tyli

A.S. Puškinas. „Borisas Godunovas“

Būna keisti suartėjimai. RPVS suvažiavimo data buvo triskart perkelta, tikintis Vladimiro Putino vizito. Ir štai balandžio 25 d. jis atvažiavo ir pasisakė. Praėjus dviems dienoms po FBK filmo „Išdavikai“ antros serijos, pavadintos „Kaip oligarchai apiplėšė Rusiąj, o „demokratai“ pavogė rinkimus“. Ir štai susiklostė taip, kad Putinas lyg pratęsė filmo sukeltą diskusiją, aiškindamas oligarchams, kaip jiems išvengti teisingos bausmės. Kaip sakoma, visų pirma, tai gražu.

O antra, Putinas, žinoma, negalėjo parodyti, kad atvyko pasiaiškinti ar netgi ką nors paaiškinti po daugybės prokurorų ieškinių grąžinti valstybei privatizuotus aktyvus, sukėlusius nemažą sumaištį ir pagrįstus įtarimus, kad reikalai gali pasiekti ir užstatų aukcionų rezultatų peržiūrą. Ne, visi vaizdavo, kad tai tiesiog patiklus valstybės vadovo pokalbis su stambiu verslu apie tai, kaip geriau sutvarkyti Rusiją. Todėl iš pradžių Putinas, kad „nepaisant beprecedenčių iššūkių, su kuriais susidūrėme pastaraisiais metais, tėvynės ekonomikoje tvirtėja pozityvios tendencijos“. Praėjusiais metais Rusijos BVP išaugo 3,6％, šių metų sausį – 4,6％ metine išraiška, vasarį — 7,7％ metine išraiška, susirinkusiuosius nudžiugino prezidentas.

Beje, mažorinė pasisakymo dalis buvo trumpa — paskui buvo užkliudyta verslui skausmingas mokestinės naštos padidinimas. Tarp kitko, tai buvo pavadinta elegantiškiau: fiskalinės sistemos modernizacija. Kuri „privalo užtikrinti teisingesnį mokestinės naštos paskirstymą, tuo pačiu stimuliuoti verslą, kuris vystosi, investuoja, taip pat ir į infrastruktūrinius, socialinius, kadrų rengimo projektus“. Spendžiant iš salės reakcijos, verslą ne itin įkvėpė galimybė investuoti į tokius projektus, laimei, kai kurie iš jų jau paskelbti. Putinas bergždžiai kartojo, kad „reikia užtikrinti stabilias ir prognozuojamas sąlygas patikimai, užtikrintai veikti verslui“ — susirinkusiųjų veiduose susižavėjimas aiškiai nešvytėjo. Ir tuomet prezidentas perėjo prie reikalo.

„Pastaruoju metu teisėtvarkos organai iškėlė daug bylų dėl kai kurių aktyvų grąžinimo valstybės nuosavybėn. Norėčiau pabrėžti: kalbama ne apie privatizacijos peržiūrą, o apie atvejus, kai įmonių savininkų veikla ar neveikimas, savininkiški kompleksai tiesiogiai kenkia šalies saugumui ir nacionaliniams interesams. Noriu dar kartą atkreipti dėmesį — ir kolegų šioje salėje, ir teisėsaugos organuose: verslo perėmimas pateisinamas tik tokioje situacijoje, apie kurią ką tik kalbėjau“, — pareiškė Putinas.

Ir pridūrė: neleistini jokie formalūs trukdžiai. „Pavyzdžiui, jeigu aktyvas buvo privatizuotas dešimtojo dešimtmečio pradžioje suderinus tik regione, nedalyvaujant federaliniam centrui, tai vyriausybė tuo metu pati pražiopsojo tokius sandorius. Neimsiu kalbėti, sąmoningai ar ne tai buvo padaryta“.

Išvertus iš viršininkų kalbos į rusų, tai reiškia: brangūs oligarchai ir prie jų prisišliejusieji, jūs galėjote savo aktyvus įsigyti kad ir už tris kapeikas, kad ir neteisėtai — visa tai neturi reikšmės. Svarbiausia — dabar privalote tiesiogiai aprūpinti mano pradėtą karą, o taip pat sumokėti už tuos projektus, kurie man atrodo reikalingi. Išsisukinėsite ar pratylėsite — kaltinkite save: akivaizdus veiksmas ar neveikimas, darantis tiesioginę žalą šalies saugumui ir nacionaliniams interesams.

O paskui buvo užkliudytos temos, kurios, prezidentui įdomios: profesinis mokymas (migrantais kadrų trūkumo problemos išspręsti nebepavyksta), technologinės inovacijos karui (liaudies KPK dirba išsijuosęs!). „Išspręsime visas užduotis, jei klausysime vienas kito ir dirbsime drauge. Lig šiol visa tai mums pavykdavo, nė sekundės neabejoju, kad pasieksime visus išsikeltus tikslus“, — užbaigė savo mintį Putinas.

Tuo metu, kol prezidentas kalbėjo apie nacionalizacijos parametrus (vadinkime daiktus tiesiai šviesiai), salė tylėjo taip, kad Putinas negalėjo nuduoti to nepastebėjęs. „Aš jums pasakysiu, kodėl nebuvo aplodismentų — nes teisėsaugos organų veiksmai tęsiasi, nepaisant mūsų pokalbių, štai ir aplodismentų nebuvo“, — pajuokavo ji, kreipdamasis į savo pašnekovą scenoje, RPVS vadovą Aleksandrą Šochiną. Salė viską suprato ir sutartinai pradėjo ploti. Tačiau, kaip sakoma, nuosėdos liko.

Paskutiniuoju metu antrą kartą prisiminiau RPVS suvažiavimą 2003 metais, kai oligarchai išdavė jau areštuotą Michailą Chodorkovskį. Tuomet Putinas irgi atvyko į suvažiavimą ir kaip kompensaciją pažadėjo sumažinti privatizuotų įmonių žemės išpirkimo koeficientus (taip, aktyvai buvo privatizuojami, o žemė po jais likdavo valstybės nuosavybe — federalinio centro arba vietinės valdžios). Tada kompensacija už kapituliaciją visgi buvo — nors dabar ji atrodo juokinga. Šį kartą jokios kalbos apie kompensaciją nebuvo. Buvo iškelta griežta aktyvų išsaugojimo sąlyga: kas ne su mumis — tas prieš mus. O tai reiškia, Tylėti ar netgi tik puse lūpų pasisakyti prieš karą niekam nepavyks.

Beje, karo palaikymas irgi ne garantija. Kas sakė, kad ir tokiu atveju jėgos struktūros nesugebės aptikti grėsmės nacionaliniams interesams ar žalos saugumui? Galų gale, Putinas juk ne kartą pabrėžė, kad jis niekaip negali daryti teisėsaugos organams ir teismams. Jis gi kartais netgi prokurorui negali prisiskambinti!

Beje, primena Telegram kanalas „Ekonomika kišenėje“, 2004 metų birželio 17 dieną Vladimiras Putinas pasakė: „Rusijos valdžia nesuinteresuota JUKOS bankrotu“. Netrukus JUKOS subankrotino, o jos turtą nupirko kompanija „BaikalFinansGrup“, registruota tuo pačiu adresu, kaip ir baras Tverėje. Atrodo, salėje susirinkę verslininkai šį epizodą irgi prisiminė. Todėl ir tylėjo.

T. Rybakova
republic.ru