„Slysta iš rankų.“ Kas nutiko Rusijos ginklų eksportui

Neseniai  Rusijos prezidentas padėkojo Šoigu už jo, kaip Rusijos gynybos ministerijos vadovo, darbą ir jo įvykdytas reformas kariuomenėje. Taigi V. Putinas nusprendė šiek tiek sušvelninti savo sprendimą atšaukti V. Šoigu iš Rusijos gynybos ministerijos ir paskirti jį į Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pareigas.

Karo tyrimo instituto (ISW) analitikai paskelbė tezes apie padėtį, susijusią su ginklų eksportu. 

Pasak V. Putino, eidamas naujas pareigas S. Šoigu taip pat aktyviai bendradarbiaus su Karinio-pramoninio komplekso komisija ir Federaline bendradarbiavimo su užsienio šalimis tarnyba. V. Putinas pabrėžė, kad Rusija privalo vykdyti visus savo įsipareigojimus pagal sutartis dėl karinės technikos ir ginklų. Kartu jis taip pat sakė, kad prioritetas yra ginklų tiekimas Rusijos Federacijai.

Stokholmo tarptautinio pasaulio problemų tyrimų instituto darbuotojai pranešė, kad 2019 m. Rusijos Federacija savo ginklus eksportavo į 31 šalį, o nuo 2023 m. – tik į 12. Kartu ginklų eksportas iš Rusijos Federacijos nuo 2018 m. iki 2023 m. sumažėjo 53 proc. 

Labai tikėtina, jog V. Putinui nerimą kelia tai, kad pajamos iš ginklų eksporto smarkiai sumažėjo. Be to, sutarčių sąlygų nevykdymas gali neigiamai paveikti santykius su Rusijos „draugais“. Yra žinoma, kad Rusijos Federacija 2024 m. jau atidėjo oro gynybos sistemų pristatymą Indijai. Kai kurie Vakarų šaltiniai teigia, kad Indija nori visiškai atsisakyti ginklų pirkimo iš Rusijos.