Išaugo 13 %. Armagedonas nebetoli

Pirmadienį paskelbti duomenys, jog pasauliniai asignavimai branduoliniams ginklams išaugo 13 procentų iki 91,4 mlrd. dolerių, dar labiau pakurstė baimę, kad pasaulis veržiasi branduolinės apokalipsės link.

Būtent, remiantis „Tarptautinės branduolinių ginklų panaikinimo kampanijos“ (ICAN) duomenimis, savo išlaidas branduoliniam ginklui didino visos devynios pasaulio branduolinės valstybės, o po JAV, su 51,5 milijardo dolerių, daugiausiai skyrė Kinija – 11,9 milijardo dolerių. Trečia iš eilės yra Rusija su 8,3 milijardo dolerių, po jos rikiuojasi JK su 8,1 milijardo ir Prancūzija su 6,1 milijardo dolerių, pranešė „The Guardian“.

Per pastaruosius penkerius metus pasauliniai asignavimai branduoliniams ginklams išaugo 34 proc., arba 23,2 mlrd. USD. Tuo laikotarpiu JAV skiriamos lėšos išaugo 45 proc., Jungtinės Karalystės – 43 proc., o pagal dabartines tendencijas 2024 metais viršys 100 milijardų dolerių, rašo leidinys.

Kiti skaičiai, kuriuos sudarė Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI), rodo, kad aktyvių branduolinių galvučių skaičius taip pat yra šiek tiek didesnis – 9585 – daugiausia dėl to, kad Kinija padidino savo arsenalą nuo 410 iki 500 vnt.

Didžiausios branduolinės valstybės išlieka – kaip ir nuo šeštojo dešimtmečio – JAV ir Rusija, kurios turi apie 90 procentų visų kovinių galvučių. Kipro mokslininkai nurodė, kad Rusija turi 4 380 branduolinių kovinių galvučių – dislokuotų arba saugyklose, o JAV – 3 708.

Apskaičiuota, kad „Rusija dislokavo maždaug 36 kovinėmis galvutėmis daugiau nei 2023 m. sausį“, – teigė SIPRI tyrėjai ir pridūrė, jog nėra tvirtų įrodymų, kad Maskva būtų dislokavusi kokias nors savo branduolines raketas Baltarusijoje, nepaisant viešų Rusijos pareiškimų.

JK branduolinis arsenalas nesikeičia – 225, o prancūzų – 290, rodo skaičiavimai. Tačiau britai prieš trejus metus paskelbė, kad padidins viršutinę galimų laikyti kovinių galvučių skaičiaus ribą iki 260.

Didėjant išlaidoms, NATO narės svarsto galimybę parengti Aljanso branduolines galvutes.

„Aš nesileisiu į operatyvines detales, kiek branduolinių kovinių galvučių turėtų būti kovinėje parengtyje... bet mes privalome konsultuotis šiais klausimais. Kaip tik tai ir darome“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Jis sakė, kad NATO turi parodyti pasauliui savo branduolinį arsenalą, kad duotų aiškų signalą aljanso priešams. Jis atkreipė dėmesį, kad Kinija aktyviai investuoja į savo branduolinį arsenalą, kuris, anot jo, 2030-ųjų pradžioje išaugs iki tūkstančio kovinių galvučių.

„Tai reiškia, kad NATO ne taip jau tolimoje ateityje tikriausiai susidurs su tuo, su kuo anksčiau nebuvo susidūrusi – su dviem potencialiais priešais, turinčiais branduolinį ginklą, Kinija ir Rusija. Ir, žinoma, tai turi savo pasekmių“, – sakė J. Stoltenbergas. 

Per karą Ukrainoje Rusijos prezidentas ne kartą minėjo branduolinio armagedono galimybę. Jis apkaltino NATO valstybes, kad jos sąmoningai nori eskaluoti karą, remdamos Kyjivą. V. Putinas perspėjo Vakarų lyderius rizikuojant tiesioginiu konfliktu su Rusija, galinčiu sukelti Trečiąjį pasaulinį karą ir visa, kas su tuo susiklostys.

Scenarijai, pagal kuriuos Rusija teoriškai galėtų panaudoti branduolinį ginklą, yra išvardyti Rusijos karinėje doktrinoje ir „Valstybės politikos branduolinio atgrasymo pagrinduose“. Remiantis šiais dokumentais, tai būtų įmanoma agresijos prieš Rusiją ar jos sąjungininkes, naudojant masinio naikinimo ginklus, atveju arba agresijos naudojant įprastinius ginklus atveju, kai kyla grėsmė pačios valstybės egzistavimui.

Tačiau V. Putinas gali pakeisti Rusijos branduolinę doktriną vykstant karui Ukrainoje.

Anksčiau šį mėnesį V. Putinas, kalbėdamas Tarptautiniame ekonomikos forume Sankt Peterburge, paminėjo Rusijos branduolinę doktriną, kaip pranešė valstybės valdoma „RIA Novosti“.

„Ši doktrina yra gyvas instrumentas, ir mes atidžiai stebime, kas vyksta pasaulyje, aplink mus, ir neatmetame, kad šioje doktrinoje galima padaryti kai kurių pakeitimų“, – sakė jis ir pridūrė, „kad toks atvejis neiškilo“, – pranešė „Newsweek“.

V. Putinas taip pat perspėjo, kad Rusija gali imtis atsakomųjų veiksmų, jei manys kad Vakarų šalys tiesiogiai kišosi į karą.