„Informacinė erdvė tiesiog sprogsta nuo pranešimų apie taiką.“ Kas vyksta iš tiesų

Apžvalgininko Andrijaus Liubkos komentaras.

Ukrainoje masiškai daugėja nuomonės formuotojų, kurie vienu balsu kartoja: gana, turime priimti bet kokias taikos sąlygas, nes bus tik blogiau! Parlamentarai (tarp jų ir iš valdžios frakcijos), milijonus sekėjų turintys blogeriai, kraštutinių pažiūrų „analitikai“ ir „ekspertai“, o svarbiausia – šimtų ir tūkstančių botų invazija komentaruose ir pranešimuose, kuriuos į informacijos srautą pakiša mokama reklama.

Ką tai galėtų reikšti?

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad Ukraina yra sunkioje padėtyje: nėra elektros, doleris brangsta, žmonės išvažiuoja, priešai netrukdomi žudo vaikus sostinės ligoninėje, grasina užtvankų sprogdinimu ir kitokiais siaubais. 

Atrodo, kad apokalipsė jau ant slenksčio. Ir atėjo laikas priimti bet kokias taikos sąlygas ar bent jau laikinas paliaubas, nes tik pasidavimas leis fiziškai išgyventi.

Tačiau pasitelkime sveiką nuovoką, o ne emocijas. Jei padėtis Ukrainoje iš tiesų tokia beviltiška, tai kam Rusijai reikia taikos, kodėl ji leidžia šimtus milijonų internetinei propagandai visose įmanomose platformose?

Logiškai mąstant, jei padėtis Ukrainoje tokia bloga, tada Rusija turėtų ne versti pradėti taikos derybas ir pasiimti tik keturias sritis su visomis jų administracinėmis ribomis, o žengti toliau, užimti Kyjivą, įvesti absoliučią okupacinę valdžią, perkelti savo šarvuotąją techniką į Užgorodą ir iš čia kelti grėsmę Vidurio Europai.

Bet kodėl tada, nepaisant to, kad Ukraina, anot botų komentaruose ir apmokamų ekspertų, jau praktiškai miršta, Rusija tiesiog neima valdžios ir nesistengia žengti į rytus ar šiaurę?

Įdomus paradoksas, tiesa?