„Jis kalbėjo rimtai.“ Trumpas drebina pasaulį. Kyla didžiulė audra

Taivano užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį reagavo į JAV respublikonų kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo pareiškimą, kad Taivanas turėtų susimokėti už Amerikos karinę apsaugą, rašoma Taivano radijo svetainėje RTI.

Nors ministerijos atstovai nekomentavo pasisakymo turinio, jie pabrėžė, kad Taivanas visada stiprino savigyną savo sąskaita ir kad JAV vyriausybė toliau laikosi Taivano santykių akto ir Šešių garantijų (užsienio politikos principų JAV ir Taivano santykiuose – red.).

Ministerijos atstovai tęsė, kad, be JAV valstybės departamento, apie Taivano santykių su JAV svarbą pasisako ir buvę patarėjai nacionalinio saugumo klausimais, Kongreso ir Atstovų rūmų Užsienio reikalų komiteto nariai.

Taipėjaus ekonomikos ir kultūros atstovybė JAV taip pat paskelbė pareiškimą, kuriame pakartojo, kad taikos ir stabilumo palaikymas Taivano sąsiauryje atitinka JAV ir tarptautinės bendruomenės interesus.

JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris pirmadienį sakė, kad Taivanas paprastai perka ginklus iš JAV, o ne pasikliauja pagalba. JAV ir jų sąjungininkės taip pat turi daug karinių išteklių regione, iš dalies skirtų atgrasyti Kiniją nuo agresijos prieš Taivaną.

Buvęs JAV prezidento D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Robertas O‘Brienas, paklaustas apie D. Trumpo komentarus per trečiadienį vykusį „Bloomberg Businessweek“ apskritojo stalo pokalbį, sakė tikįs, kad D. Trumpas kalbėjo rimtai. Pasak jo, Taivanas turėtų apsvarstyti galimybę karinėms išlaidoms skirti mažiausiai 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Nors R. O‘Brienas nedalyvauja D. Trumpo rinkimų kampanijoje ir patikslino, kad tai yra jo asmeninė nuomonė, jis nuolat palaiko ryšius su D. Trumpu nacionalinio saugumo klausimais.

JAV Kongreso tyrimų tarnybos duomenimis, Taivano karinės išlaidos 2017-2023 metais padidėjo nuo 2 iki 2,5 proc. BVP. Taipėjus paskelbė, kad 2024 metų gynybos biudžetas sudarys maždaug 19,1 mlrd. JAV dolerių.

Nepaisant padidėjimo, šie skaičiai nublanksta prieš Kinijos karines išlaidas: kovo mėnesį Pekinas pristatė metinį maždaug 230 mlrd. dolerių dydžio gynybos biudžetą, t. y. 7,2 proc. didesnį nei pernykštis.