„Baltarusijos kariai staugė kaip vilkai. Ten vyko stebuklai.“ Sukrečiančios scenos pasienyje

Apie hibridinio karo, jau trejus metus vykstančio Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, užkulisius papasakojo Edyta Żemły, „Onet“ žurnalistė, knygos „Armija griuvėsiuose“ autorė.

Šioje knygoje cituojamas Lenkijos kariuomenės karininkas, budėjęs Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, atskleidęs darbo pasienyje prasidėjus hibridiniam karui ypatumus: „Nuo pat pradžių žinojome, kad pasienyje vyksta kažkas pavojingo. Situacija buvo gana įtempta. Ėjau ten su kamera ir filmavau tuos, kurie buvo kitoje pusėje. Visi žinojome, kad už Lenkijos sienos veikia Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų pajėgų brigados. Tik jie ten buvo užmaskuoti. Kartą pasiėmiau gana ilgą fotoaparato objektyvą ir nufotografavau kitoje pusėje esančiųjų veidus. Tai juos baisiai trikdė. Jie buvo įsiutę, kad kažkas prieina taip arti ir juos fotografuoja. Tai tikrai nebuvo paprasti kariai. Daugiausia ten veikė specialiųjų dalinių kariai, baltarusių ir rusų. Stambūs vyrai, dviejų metrų ūgio, plačių pečių. Tokie nagli. Mes atpažįstame vieni kitus. Žinau, kaip atrodo paprastas karys ir kaip atrodo specialiųjų pajėgų karys.“

Sausumos pajėgų karininkas taip pat papasakojo apie provokacijas iš Baltarusijos pusės: „Jie galėjo šaudyti į mūsų karius tuščiais šoviniais iš trijų ar keturių metrų. Tikrai stebuklas ir mūsų vaikinų profesionalumas, kad su koviniais šoviniais dėtuvėse jie neiššovė nė vieno šūvio į šių žmonių pusę. Jie ten juos tikrai stipriai provokavo. Prisimenu vieną naktį. Buvo antra valanda. Stovėjau poste su jaunu kariu iš Ščecino improvizuotame sargybos bokštelyje, iš tikrųjų namelyje. Tada vidury nakties baltarusių kariai, persirengėliai, pradėjo bėgioti po mišką ir staugti kaip vilkai, kad mus išgąsdintų. Vėliau pasirodė fakelai ir lazeriai, kuriais jie apakino lenkų karius. Ten vyko stebuklai.“