Masiškai bėga iš fronto. „Turi tik dvi galimybes“

Rusijos armijoje daugėja dezertyrų. Žmogaus teisių gynėjai praneša apie netinkamą elgesį su atsisakiusiais karinės tarnybos, praneša Interia. pl.  

Nuo karo su Ukraina pradžios Rusijos teismai išnagrinėjo daugiau kaip aštuonis tūkstančius bylų prieš karius. Antraisiais karo metais, 2023-iaisiais, jų skaičius išaugo penkis kartus, palyginti su 2022 m. Nepriklausomos Rusijos interneto svetainės „Mediazona“ duomenimis, kiekvieną mėnesį paskelbiama apie 700 nuosprendžių. Dauguma atvejų susiję su karinio dalinio palikimu be leidimo (88 proc.), rečiau – su atsisakymu paklusti įsakymui (6 proc.) ir dezertyravimu (3 proc.).

Pasak dezertyrus remiančio Rusijos judėjimo „Idite lesom“ (rus. „Идите лесом“) atstovo Ivano Čiuvilejevo, teismai kai kuriais atvejais už pasitraukimą iš karinio dalinio be leidimo skiria tik lygtines bausmes, todėl Rusijos armija nuteistuosius gali siųsti atgal į frontą.

I. Čiuvilejevas teigia, kad apie 70 proc. asmenų, kurie šiemet kreipėsi į organizaciją pagalbos, yra sutartininkai. Kiekvienas iš jų praktiškai buvo vienaip ar kitaip priverstas pasirašyti sutartį.

„Mobilizuotų vyrų lieka vis mažiau, nes daugelis jų jau žuvo. Visi jie nori pabėgti, nes turi tik dvi galimybes: arba mirti, arba stoti prieš teismą“, – aiškina žmogaus teisių gynėjas.

Kartais pasitaiko, kad dezertyrai slepiasi Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose, pasakoja Ivanas Čiuvilejevas. Tai pavojinga, nes jei jie sugaunami, jiems gresia kankinimai ir išsiuntimas atgal į frontą. Kankinimai yra įprastas reiškinys, kariams taip pat grasinama už alkoholio vartojimą, ginčus su viršininkais ir pasitraukimą iš dalinio be leidimo.