Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Karyba |
Ar netrukus turėsime kaupti rūsiuose atsargas? Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Vokietija rengiasi gintis nuo Putino puolimo. Britų ekspertas sako, kad po trejų metų Rusija gali būti kariniu požiūriu stipresnė nei dabar. Kitas mano, kad po penkerių metų. Teiginys, kad tai įvyks per dešimtmetį, atrodo, nebegalioja. Švedija taip pat ruošiasi karui. Rusija grasina Baltijos šalims grįžti ten, iš kur joms vos pavyko ištrūkti dešimtojo dešimtmečio pradžioje, pastarųjų metų nuotaikas apibendrina lenkų žurnalistas ir totalitarinių sistemų istorijos mėgėjas Andrzejas Bebenas savo autoriniame straipsnyje „Portal obronny“. Man, kaip NATO valstybės narės piliečiui, įdomu, rašo A. Bebenas, ko vertos deklaracijos apie kiekvieno pakto teritorijos centimetro gynimą? Tai yra, pirma. O antra: ar tikrai Putinas (ir jo aplinka taip pat) yra toks beprotis, kad įsiveltų į ginkluotą konfliktą su NATO šalimi (valstybėmis) ir taip sukeltų paskutinį pasaulinį karą? Darant hipotetinę prielaidą, kad visos šios būsimo karo prognozės apie neišvengiamą karą su Rusija yra tikros, netgi šimtaprocentinės, reikia aiškiai pasakyti. Tuomet A. Bebenas klausia: ar Rusijos Federacija bus tokia stipri, o NATO tokia silpna, kad įvyks tai, ką pranašauja analitikai? Problema ta, kad net jei taip ir bus, jei NATO liks be Amerikos paramos (dar viena prognozė), tokia agresija, kaip įsiveržimo į Ukrainą atveju, prieš NATO valstybę baigsis arba Aljanso žūtimi, arba paskutiniu pasauliniu karu. Pagalvokite, ar įmanoma pasipelnyti iš Trečiojo pasaulinio karo? Laikas bėga. Dabar ne XX a. pradžia, kai pasauliniai karai buvo bandymai karinėmis priemonėmis įgyti pasaulinę hegemoniją. Šiuolaikinė pasaulio tvarka grindžiama branduoliniu atgrasymu ir ekonomine konkurencija. Tarkime, kad viena iš valstybių (nebūtinai Rusija) norėtų išardyti šią tvarką... Mažai tikėtina, kad Kinija įsiverš į Lietuvą ar Lenkiją. Jei Rusija tai padarys, NATO reaguos taip, kaip nurodyta Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnyje – garsiojoje savitarpio pagalbos išlygoje. Visi pasaulyje, įskaitant ir Rusiją, žino, kad „ginkluotas užpuolimas prieš vieną ar kelis iš jų Europoje ar Šiaurės Amerikoje bus laikomas užpuolimu prieš visas jas“. Ar ši Maskva tapo kvaila? Ar Dievas atėmė Putinui protą tiek, kad Vovka rengia puolimą prieš NATO, versdama vokiečius bijoti savo (ne tokių) senų draugų? Ko tikisi Rusija, jei žinia apie realią grėsmę NATO pasienio valstybėms nėra forma viršesnė už turinį? Galbūt to, kad NATO neatsakys karinėmis priemonėmis? O gal dėl ko nors kito, kas neateina į galvą. Na, nebent tik tai, kad Rusija yra 100 proc. įsitikinusi, jog okupuos Baltijos šalis. Nes tokia hipotezė iš tolo dvelkia konspiraciniu pasaulio supratimu. Šio teksto nebūtų, teigia A. Bebenas, jei naujienų erdvėje nebūtų galvojama apie tai, „ar Rusija kariaus su NATO“. Dabar kalbama apie tai, „kada“ tai įvyks.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|