Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Karyba |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Drebinantys įvykiai Europoje. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Šveicarijos gynybos ministerijos sudaryta ekspertų darbo grupė Šveicarijos saugumo klausimais pasiūlė vyriausybei persvarstyti šalies neutralitetą. Daugiausia dėmesio skiriama kariniam bendradarbiavimui su NATO ir Europos Sąjunga, praneša „Politico“. „Nuo Rusijos puolimo prieš Ukrainą, neutralumas vėl tapo politinių diskusijų objektu tiek šalyje, tiek užsienyje. Spaudimas Šveicarijai patikslinti savo poziciją auga“, – teigiama pranešime. Ekspertai nesiūlo Šveicarijai visiškai atsisakyti neutralumo ir prisijungti prie NATO, tačiau ragina stiprinti ryšius su Aljansu ir ES dėl bendrų mokymų, balistinių raketų gynybos, dvišalių ir daugiašalių pratybų. Be to, pranešime raginama iki 2030 m. padidinti karines išlaidas iki 1 % BVP. Šiuo metu Šveicarija gynybai išleidžia 0,76 % BVP. Pranešimo autoriai taip pat rekomenduoja panaikinti ginklų reeksporto draudimą, nes šiuo metu Bernas draudžia parduoti ginklus kariaujančioms šalims. Dėl to ginklų eksportas pernai sumažėjo 27 % ir siekė mažiau nei 746 mln. eurų. Dabartinis neutralumas paveikė ir Šveicarijos santykius su kitomis šalimis, kurios norėtų į Ukrainą siųsti ginklus su šveicariškais komponentais, bet negali. Šveicarija taiko seniausią karinio neutralumo politiką pasaulyje – šalis nedalyvavo užsienio karuose nuo tada, kai neutralitetas buvo nustatytas 1815 m. Paryžiaus sutartimi, nors 1847 m. šalyje vyko pilietinis karas.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|