Didžiausia problema. „Žinote, aš pavargau“

Šiaurės Korėjos teikiama karinė pagalba Rusijai, įskaitant didelius kiekius šaudmenų, daro didžiausią žalą Ukrainai, šeštadienį pareiškė jos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.

Jis kalbėjo Kyjive vykusioje Viktoro Pinčiuko fondo surengtoje konferencijoje, kurioje atsakė į klausimą apie kitų Rusijos sąjungininkų – Irano ir Kinijos – paramą.

„Didžiausia problema, kurią mums kelia visi šie Rusijos sąjungininkai, yra Šiaurės Korėja. Kadangi dėl jų tiekiamos karinės produkcijos kiekio jie iš tikrųjų daro įtaką kovų intensyvumui“, – nurodė K. Budanovas.

Jo pastabos nuskambėjo tuo metu, kai Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas, priėmęs šalyje viešintį Rusijos saugumo tarybos sekretorių Sergejų Šoigu, pažadėjo stiprinti ryšius su Maskva.

Kyjivas stebi Pchenjano ginklų tiekimą į Maskvą ir jaučia jų poveikį mūšio lauke.

„Yra tiesioginis ryšys. Jie tiekia didžiulius kiekius artilerijos šaudmenų, kurie yra labai svarbūs“, – tęsė K. Budanovas.

Maskva ne tik ieško užsienio šalių pagalbos, bet taip pat investuoja ir į savo ginkluotę, įskaitant raketų „Iskander“ kūrimą ir gamybą.

„Dabar aiškiai matome, kaip masiškai naudojamas „Iskander-M“, – sakė K. Budanovas.

„Valdomos bombos yra didžiulė problema. Jų gamyba buvo padidinta kelis kartus“, – pridūrė K. Budanovas.

Aviacinės bombos turi apie pusę tonos sprogmenų ir gali būti numetamos iš didesnio atstumo, todėl Rusijos lėktuvai gali išvengti oro gynybos.

Siekdamas atremti nuolatines Rusijos atakas, Kyjivas plėtoja savo ginklų pramonę ir prašo didesnės Vakarų šalių paramos.

Vakarų sąjungininkės nuo karo pradžios delsė skirti Ukrainai karinę paramą, siekdamos išvengti tiesioginės konfrontacijos su Maskva.

Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė (JK) šiuo metu svarsto, ar leisti Ukrainai naudoti ilgesnio nuotolio ginklus smūgiams į Rusijos taikinius. Tai yra pagrindinis Kyjivo prašymas.

„Jokio (eskalavimo) nebus, – pažadėjo K. Budanovas. – Paprasčiausiai nebeįmanoma pabloginti padėties.“

K. Budanovas spėjo, kad Rusija bandys užbaigti karą su Ukraina iki 2026-ųjų dėl galimų ekonominių problemų, iš dalies dėl Vakarų šalių sankcijų ir naujos mobilizacijos bangos poreikio.

Jis pažadėjo toliau kovoti.

„Mes kovojame už savo žemę, kito pasirinkimo neturime. Na, negalima tiesiog pasakyti: žinote, aš pavargau“, – pareiškė jis.

„Taip neveikia. Tai mūsų stiprybė“, – pridūrė jis.