Suomijos kariuomenė juda prie Rusijos sienos. Į pagalbą skubiai vyksta švedai. Kas nutiko

„Daugiau NATO prie Rusijos sienų“, – toks Šiaurės Atlanto aljanso generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pareiškimas įgauna pavidalą po to, kai Švedijos vyriausybė paskelbė, kad yra pasirengusi vadovauti kitų NATO šalių priešakinėms sausumos pajėgoms (FLF) Suomijoje.

Tikimasi, kad Švedija atliks pagrindinį vaidmenį kuriant didesnį NATO buvimą Suomijoje vadinamųjų priešakinių sausumos pajėgų (angl. Forward Land Force, FLF) forma, kaip teigiama pirmadienį abiejų šalių pateiktame bendrame pasiūlyme, praneša „Reuters“.

Suomija neatsitiktinai pasirinkta priimti NATO pajėgas, nes ši Šiaurės šalis turi dvi svarbias ypatybes: ilgą sieną su Rusija ir stiprias savo sausumos pajėgas. „Tai daroma tam, kad suomiai galėtų daugiau dėmesio skirti pietinių kraštų gynybai“, – sako su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis.

Švedijos leidinio SVT duomenimis, Suomijos Laplandijoje bus įkurta NATO vadavietė, kurioje dirbs kelios dešimtys štabo pareigūnų.

Suomija visuomenei neatskleidė savo pajėgų dydžio, tačiau, remiantis spaudos pranešimais, jų skaičius svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių, panašiai kaip ir kitose rytinio flango šalyse, turinčiose NATO kovines grupes.

Panašūs daugianacionalinių pajėgų štabai jau veikia aštuoniose NATO „fronto valstybėse“, įskaitant Rumuniją.