Smūgis iš netikėtos vietos. Prasidėjo didžiulė Ukrainos blokada. Kas vyksta

Europos Sąjungos pareigūnai svarsto būdus, kaip apeiti Vengrijos veto dėl karinės pagalbos Ukrainai finansavimo iš Europos taikos fondo, kurio bendra suma yra 6,6 mlrd. JAV dolerių.

Šiuo tikslu ES diplomatinis padalinys – Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) – siūlo leisti ES valstybėms narėms savanoriškai mokėti įnašus į Europos taikos fondą, praneša agentūra „Bloomberg“.

Agentūros šaltiniai paaiškino, kad tai leistų lėšas karinei pagalbai Ukrainai skirti atskirų šalių nuožiūra, nereikalaujant vieningos visų ES šalių paramos.

Tikimasi, kad antradienį ES ambasadoriai susitiks susitarti dėl plano detalių. Tačiau neaišku, ar pasiūlymui bus pritarta, nes tam gali prireikti vieningo ES atstovų pritarimo.

Kaip pranešama, rugpjūčio pabaigoje ES vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis pareiškė, kad ES šalys turėtų apsvarstyti būdus, kaip atblokuoti 6 mlrd. eurų skyrimą pagal Europos taikos priemonę (EPF), skirtą kompensuoti ES valstybių narių Ukrainai suteiktą karinę pagalbą.

Daugiau nei prieš metus, 2023 m. gegužę, Borellis pažadėjo rasti sprendimą, kuriuo būtų atblokuotas aštuntosios karinės paramos Ukrainai iš EPF dalies – 500 mln. eurų – skyrimas, nepaisant Vengrijos pozicijos. Tačiau tai dar nebuvo padaryta.

Be to, Vengrija blokuoja sprendimą, dėl kurio susitarta 2024 m. kovo mėn., skirti papildomus 5 mlrd. eurų Europos taikos fondui, iš kurio finansuojamas ginklų pirkimas Ukrainai.

Nuo 2022 m. Europos Sąjunga teikia karinę pagalbą Ukrainai per Europos taikos fondą, iš kurio valstybėms narėms kompensuojamos išlaidos už Ukrainai suteiktus ginklus.

Finansavimas teikiamas dalimis, kurias gali blokuoti atskiros valstybės narės.

Visų pirma tai padarė Vengrija, kuri įvairiomis dingstimis atsisakė patvirtinti 500 mln. eurų vertės EPF papildymą. Dabar Vengrijos pozicija trukdo pradėti naudoti 5 mlrd. eurų per metus specialų fondą Ukrainai pagal Europos taikos priemonę.