„Supranta tik jėgą. 200 000 karių.“ Galinga žinia

Rusija galėtų pulti Švediją, kad įgytų kontrolę Baltijos jūroje.

Tai interviu Lenkijos leidiniui „Rzeczpospolita“ pareiškė Švedijos gynybos ministras Pål Jonsonas.

Kaip žinoma, Maskva ne kartą grasino NATO, kuris esą „pamažu Baltijos jūrą pavertė savo ežeru“.

Nors Kremliaus pajėgos yra „įtvirtintos Ukrainoje“, pasak Jonsono, Maskva parodė, kad yra „pasirengusi prisiimti rimtą karinę ir politinę riziką“, kai Rusijos laivynas vis dar dislokuotas Sankt Peterburge ir Kaliningrade. Dėl šios Rusijos grėsmės Švedija ir toliau vykdo ambicingą programą savo laivynui plėsti.

„Rusija kelia grėsmę Švedijai ir likusiai NATO daliai. Negalime atmesti Rusijos puolimo prieš mūsų šalį tikimybės. Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Baltijos jūros karinė ir komercinė reikšmė Kremliui dar labiau išaugo. Todėl savo kariniuose planuose privalome atsižvelgti į agresyvius Rusijos ketinimus“, – pripažįsta Junsonas ir priduria, kad sekdama Lenkijos pavyzdžiu, iš esmės Švedija didina investicijas į gynybą.

Švedijos karinis jūrų laivynas tradiciškai sutelktas Baltijos jūroje, jos povandeniniai laivai puikiai pažįsta jūros dugną, švedai taip pat turi didelį laivyną ir puikias desantines pajėgas.

„Mūsų įstojimas į NATO dabar leidžia žymiai glaudžiau bendradarbiauti su Lenkija, ypač todėl, kad naudojame suderinamus ginklus. Mums vis dar daro įspūdį Lenkijos ginkluotųjų pajėgų modernizavimo programa, tai mums sektinas pavyzdys“, – ministrą citavo leidinys.

„Kovo 7 dieną Švedija įstojo į NATO. Per du šimtmečius, nuo Napoleono karų, ji išliko neutrali šalis. Net per Antrąjį pasaulinį karą. Smagu, kad pagaliau tai įvyko, nes Atlanto aljanse ne tik Švedija yra saugesnė, bet ir Aljansas turi daugiau atgrasančios galios. Daugelį nustebino Rusijos invazija į Ukrainą 2022 metų vasarį. Manau, kad tai supratimo stoka, nes anksčiau Maskva prie Ukrainos sienų buvo dislokavusi 200 000 karių. Lenkija jau kelis dešimtmečius perspėjo apie agresyvius Maskvos veiksmus. Ji buvo teisi, bet Vakarai netikėjo“, – argumentuoja Jonsonas.

Jis pripažįsta, kad Vakarai vis dar nemato, kad Rusija kelia didžiausią grėsmę Europai, tačiau Putinas supranta tik jėgą, kompromisą jis laiko silpnumo ženklu. Jam Vakarų nuolaidos Sakartvelo klausimu reiškė, kad jis turėjo žalią šviesą tolesniems užkariavimams.