„Pabėgo 51 000.“ Kas dedasi Ukrainos kariuomenėje. „Dvigubai daugiau nei pernai“

„The Times“ rašo apie didėjančią dezertyravimo problemą Ukrainos kariuomenės gretose. Anot karo ekspertų, kalbėjusių su kariais fronte,  staigus tokio pobūdžio atvejų pagausėjimas yra susijęs su demobilizacijos stoka.

Ukrainiečiai, nusprendę tarnauti kariuomenėje pirmosiomis Rusijos invazijos dienomis, yra fiziškai ir protiškai išsekę. Dėl to pabėgimas iš mūšio lauko yra labai patrauklus pasirinkimas. 

Remiantis oficialia Ukrainos Generalinės prokuratūros statistika, nuo sausio iki rugsėjo dėl karinio dalinio palikimo buvo pradėta 51 000 byla. Tai jau dvigubai daugiau nei 2023 metais, kai tokių atvejų buvo užfiksuota 24 000, ir gerokai daugiau nei 2022 m., kai buvo vos 9 000.

Dezertyravimo problema, anot „The Times“ ekspertų, yra tiesiogiai susijusi su demobilizacija ir Ukrainos kariuomenės vidaus taisyklėmis. Balandžio mėnesį valdžios institucijos derėjosi dėl naujų reglamentų, susijusių su įdarbinimu ir Ukrainos pajėgų personalo potencialo didinimu.

Tada, įsikišus vyriausiajam vadui Oleksandrui Syrskiui, buvo nuspręsta panaikinti nuostatą, apribojančią karinę tarnybą iki trejų metų.

„Demobilizacijos stoka lems dalinių kovinių pajėgumų sumažėjimą, puolimo ir gynybos operacijų bei padalinių rotacijos sutrikimą“.

Ministerija patikino, kad artimiausiais mėnesiais bus intensyviai dirbama „gerinant karių rotacijos tvarką fronto linijoje“, o tai leis atsinaujinti labiausiai apkrautiems daliniams. 

Šį klausimą pakomentavo ir Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto sekretorius Romanas Kostenko. Politikas atkreipė dėmesį, kad problema tik didės:

„Turime problemų su mobilizacija. Pastaruoju metu dar blogiau. Turiu klausimą: kaip nustatyti aiškias tarnybos sąlygas, jei neturime, kas galėtų kariškius fronte pakeisti?“.

Jis sakė, kad pirmiausia reikia sutelkti ir motyvuoti žmones.