„Kruvinas aljansas.“ Kodėl P. Korėja taip bijo Š. Korėjos dalyvavimo kare Ukrainoje

Žinia, kad Pchenjanas išsiuntė 3000 karių į Rusijos Federaciją tolesniam dalyvavimui kare Ukrainoje, sukrėtė JAV ir Europą. Tačiau tai ypač svarbu Seului, kuris yra 7300 km nuo Kyjivo. Apie tai rašo „The Guardian“.

Mainais už ginklus ir karius Pchenjanas gaus pinigų ir galbūt Rusijos praktinių žinių tarpžemyninių balistinių raketų ir povandeninių laivų srityje. Šiaurės Korėjos kariuomenės modernizavimas smarkiai padidins jos grėsmę.

„Šiaurės Korėjos karių dislokavimas rodo, kad karas Ukrainoje nebėra konfliktas, turintis mažai ką bendro su Pietų Korėja“, – rašoma naujausiame „Korea Times“ vedamajame straipsnyje.

„Korea Herald“ pažymėjo, kad masinis karių dislokavimas rodo, kad Rusijos Federacijos ir Šiaurės Korėjos ryšiai neapsiriboja šautuvų, sviedinių ir trumpojo nuotolio raketų tiekimu.

Pietų Korėjoje baiminamasi, kad Šiaurės Korėjos dalyvavimo kare pasekmės gali būti įtampa prie Korėjų sienos.

Žiniasklaida pranešė, kad Pietų Korėja svarsto galimybę siųsti karius į Ukrainą, kad jie teiktų žvalgybos informaciją apie karybos taktiką ir dalyvautų į nelaisvę paimtų Šiaurės Korėjos karių apklausose.

Pietų Korėja laikoma devinta pagal dydį ginklų eksportuotoja pasaulyje. Praėjusiais metais ji pardavė ginklų už 14 milijardų dolerių. Tačiau savo užsienio politikoje šalis jau seniai laikosi taisyklės netiekti ginklų kariniuose konfliktuose dalyvaujančioms šalims, įskaitant Ukrainą.

Tuo pat metu Šiaurės Korėjos karių dislokavimas didina spaudimą Seului ir skatina tokį apribojimą panaikinti. Pietų Korėjos prezidentas Yoon Seok Yeol perspėjo, kad Ukrainos pajėgų apginklavimas laikomas atsakomąja galimybe. Anot jo, šalis „nesėdės be darbo“, kol Šiaurė „kels grėsmę pasauliniam saugumui“.

„Nors laikomės savo principo neteikti mirtinų ginklų, taip pat galime būti lankstesni peržiūrėdami savo poziciją, atsižvelgdami į Šiaurės Korėjos karinio aktyvumo lygį“, – sakė jis.

Seule vis labiau norima tvirtos paramos Ukrainai, net jei tai padidina tikimybę, kad Šiaurės Korėjos kariai žus nuo Pietų Korėjos ginklų.

Ewanas Grahamas, vyresnysis Australijos strateginės politikos instituto analitikas, sakė, kad pagrindinis klausimas yra, ar Seulas sušvelnins tiesioginės karinės pagalbos apribojimus.

„Kai kuriais atvejais tam reikės konstitucinių pakeitimų, todėl tai toli gražu nėra lengva“, – sakė jis.

Jis sakė, kad Kim Jong Unas sutiko dislokuoti savo kariuomenę siekdamas „ciniškų sandorių, o ne bendrų strateginių interesų“.

„Kartu tai yra puikus įvykių posūkis, turint omenyje, kad net Ukrainos kaimynė Baltarusija tiesiogiai nedalyvavo karo veiksmuose“.