Lėto branduolinio nusiginklavimo era prasidėjo 1963 m. Tačiau ateinančius dešimtmečius šimtai branduolinių bombų ir toliau buvo bandomos po žeme. Tokios šalys kaip Kinija, Indija, Pakistanas ir Šiaurės Korėja taip pat pradėjo bandyti branduolines bombas, nepaisant 1968 m. branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, kuri apribojo branduolinių ginklų programų augimą.
Tik po to, kai 1996 m. 187 šalys pasirašė visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį, branduolinių ginklų bandymai sulėtėjo ir visiškai sustojo. Paskutinį kartą branduolinį bandymą 2017 metais atliko Šiaurės Korėja, kuri nepasirašė minėtos sutarties. Sprogimo galia siekė mažiausiai 140 kilotonų, o tai yra 8 kartus galingesnė bomba nei numesta ant Hirošimos.
Daugelis šalių vis dar turi branduolinių ginklų, net jei jos jų nebando. Devynios dabartinės pasaulio branduolinės valstybės – Kinija, Prancūzija, Indija, Izraelis, Šiaurės Korėja, Pakistanas, Rusija, JK ir JAV – iš viso turi maždaug 13 000 branduolinių galvučių.
Naujausias Šiaurės Korėjos branduolinis bandymas sukėlė nerimo bangą Pietų Korėjoje, kurią dar labiau padidino Šiaurės Korėjos intensyvūs raketų bandymai 2022 ir 2023 m. Pirmą kartą Pietų Korėja pasiūlė sukurti savo branduolinį ginklą.
Jei Pietų Korėja ar kai kurios branduolinį ginklą turinčios šalys nuspręs išbandyti savo branduolinius ginklus, tai greičiausiai paskatins kitas atnaujinti branduolinius bandymus.
(
(
123
(0)
.png)
.png)
.png)
.png)
