Šokiruojanti statistika. Kiek branduolinių sprogimų išgyveno mūsų planeta? (Video)

Šiuo metu pasaulyje yra daugiau kaip 13 000 branduolinių ginklų, tačiau, kai kurių šaltinių duomenimis, mažiau kaip 4 000 branduolinių galvučių yra parengtos naudoti.

Neabejotina, kad jos taip pat gali sukelti pasaulinę katastrofą. Tačiau nevalingai kyla klausimas, kiek branduolinių bombų jau susprogdinta planetoje? Jų skaičius jus tikrai nustebins.

Kiek branduolinių bombų buvo susprogdinta?

Pirmasis branduolinės bombos bandymas įvyko 1945 m. liepos 16 d. Naujosios Meksikos dykumoje. Vos po kelių savaičių Jungtinės Valstijos pirmą kartą panaudojo branduolinį ginklą kovoje – numetė atominę bombą ant dviejų Japonijos miestų – Hirosimos ir Nagasakio.

Nuo to laiko septynios kitos šalys sukūrė savo branduolinius ginklus ir atliko daugybę bandymų, dėl kurių radiacija pasklido po visą pasaulį.

Tikslus susprogdintų branduolinių bombų skaičius šiuo metu nežinomas. Faktas yra tas, kad ne visi branduoliniai bandymai buvo atliekami atvirai. Be to, branduolinės bombos kartais sprogdavo atsitiktinai, t. y. ne per branduolinius bandymus.

Nepaisant to, mokslininkams pavyko apskaičiuoti apytikslį susprogdintų branduolinių ginklų skaičių – iš viso buvo išbandyti mažiausiai 2056 branduoliniai ginklai.

Ginklų kontrolės asociacijos duomenimis, nuo branduolinės bombos sukūrimo JAV išbandė 1030 branduolinių ginklų. Be to, kaip minėta, dvi bombos buvo panaudotos karinėse operacijose.

Sovietų Sąjunga ir Rusija išbandė 715 branduolinių bombų. Taip pat 210 bombų išbandė Prancūzija, po 45 bombas susprogdino Didžioji Britanija ir Kinija.

Šešias bombas išbandė Šiaurės Korėja, tris – Indija, o dvi bombas bandymų metu susprogdino Pakistanas.

Tačiau iš tikrųjų buvo susprogdinta daugiau branduolinių ginklų. Į šį skaičių neįtrauktos bombos, kurios, kaip minėta, sprogo dėl atsitiktinumo.

Be to, kai kurie bandymai galėjo būti atliekami griežtai laikantis slaptumo. To pavyzdys – Velo incidentas. Taigi istorijoje Žemėje buvo susprogdinta daugiau nei pusė šiuo metu naudojimui parengto arsenalo.

Kokios yra branduolinių bandymų pasekmės?

Šaltojo karo metais JAV ir SSRS reguliariai vykdė branduolinius bandymus. Ypač aktyviai jie vyko 1945-1963 m.

Per šiuos 20 metų jie taip pat buvo laikomi įprastais visoms kitoms šalims, kurios siekė tapti branduolinėmis valstybėmis.

Rekordiniai metai pagal susprogdintų branduolinių ginklų skaičių buvo 1962 m., kai buvo atlikti 178 branduoliniai bandymai. 97 % šio skaičiaus bandymų buvo atlikta JAV ir SSRS.

Kai kurių bandymų pasekmės – užterštos teritorijos.

Pavyzdžiui, vien Polinezijoje nuo branduolinių bandymų nukentėjo 110 000 žmonių. Kai kurie bandymai beveik iš karto turėjo katastrofiškų pasekmių.

1954 m. dėl nepalankių vėjo sąlygų ir netikėtai didelio radiacijos lygio vietiniai Maršalo salų gyventojai gavo beveik mirtinas radiacijos dozes.

Kai branduoliniai bandymai buvo uždrausti

1962 m. tapo lūžio tašku branduolinių ginklų bandymų srityje. Žmonija suprato branduolinių bombų sprogimų pasekmes.

Pavyzdžiui, vienas didelio masto tyrimas parodė, kad 1960 m. Sent Luise gyvenusių vaikų pieniniuose dantukuose buvo 50 proc. daugiau radioaktyvaus izotopo stroncio-90 nei 1950 m. vaikų dantyse.

Reikėtų nepamiršti, kad Sent Luisas yra už šimtų kilometrų nuo branduolinių bandymų vietos Nevadoje.

Todėl draudimas atlikti branduolinius bandymus atmosferoje, kosminėje erdvėje ir po vandeniu pradėjo galioti dar 1963 m. O 1996 m. įsigaliojo susitarimas, pagal kurį šalys susitarė visiškai atsisakyti branduolinio ginklo bandymų.

Reikia pasakyti, kad iki tol žmonės į branduolinius bandymus žiūrėjo atlaidžiau. Pavyzdžiui, Las Vegaso viešbučiuose stebėti branduolinį sprogimą buvo savotiška pramoga.

Žmonės specialiai ateidavo pažiūrėti branduolinio grybo.

Nors branduoliniai bandymai sukėlė nemažai neigiamų pasekmių, jie nesukėlė pasaulinės katastrofos ir neturėjo įtakos klimato kaitai. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad bandymai buvo atliekami palaipsniui.

Jei vienu metu būtų sprogę daugiau kaip du tūkstančiai branduolinių užtaisų, pasekmės galėjo būti skaudesnės.

Nepaisant to, mokslininkai mano, kad net vienu metu susprogdinus visus Žemėje turimus branduolinius ginklus nebus sunaikinta visa gyvybė.