„Ukrainos gynyba Donbase sutraškėjo per siūles“ (Video)

Naujoje N. Mitrochino karo suvestinėje: Donecko ir Zaporižės frontų sandūroje griūna Ukrainos gynyba, Rusijos kariuomenė atkakliai juda į priekį; nepriklausomais vertinimais, spalį RF GP užgrobė rekordinę nuo 2022 metų Ukrainos teritoriją; liūdną UGP padėtį patvirtina jau generalitetas — Dmytro Marčenko šią savaitę pareiškė, kad „frontas žlunga“; lapkritį Donecko srities pietvakariuose ir Zaporižės srities šiaurės vakaruose Ukrainos gynybos kolapsas gali tapti dar akivaizdesnis; tuo metu Kursko srityje tęsiasi aršūs mūšiai, kur Ukrainos kariuomenė atakuoja puolančių rusų „liežuvį“; tęsiasi į Rusiją atvykusių Š. Korėjos kareivių tema, tačiau kol kas neaišku, kur jie bus naudojami; kariaujančios pusės smūgiams naudoja sunkiuosius dronus, šią savaitę pirmą kartą buvo atakuota Čečėnija, kur bepiločiai atakavo Putino vardo specialiųjų pajėgų universitetą.

Ukrainos gynybos krizė Donbase

Pagrindiniu savaitės įvykiu tapo greitas rusų armijos judėjimas priešpriešomis kryptimis (iš šiaurės ir iš pietų) vakariau Donecko ir Zaporižės frontų, kur centriniu UGP gynybos rajonu lieka Kurachovo miestas ir jį supančios gyvenvietės, o taip pat netikėtas, beveik du mėnesius gynybą pietinėje Pokrovsko krypties dalyje atlaikiusio Selidovo miesto užėmimas. Jo (daugiau ar mažiau viso) praradimas, įvykęs dėl „žnyplių“, su siauru išėjimu į šiaurės vakarus, leido rusų armijai pratęsti susidarančio Kurachovo „katilo“ šiaurinę sienelę.

Ganėtinai akivaizdu, kad Ukrainos gynyba ta kryptimi sutraškėjo per siūles. UGP nepavyko blokuoti Selidovo apėjimo laukais iš pietų ir jo vakarinių apylinkių pasiekimo, o taip pat į vakarus nuo miesto esančio kaimo, ir viskas įvyko per porą parų.

Labiau į pietryčius analogiška istorija nutiko su Korachovo aglomeracijos Gorniako miestu (11 tūkst. gyventojų). UGP prarado jį praktiškai per parą dėl to, kad miestą gynė vos vienas teritorinės gynybos batalionas be sunkiosios ginkluotės, kuris spaudžiamas tiesiog paliko pozicijas. Dar piečiau — Zaporižės fronte — savaitgalį RF GP keliose vietose pradėjo puolimą tarp Velikaja Novosiolka ir užgrobto Ugledaro. Per dvi dienas UGP pozicijos buvo praardytos maždaug 15 km į plotį ir 20 km į gylį. Rusijos armija praktiškai per dieną, ateidama iš pietvakarių, užgrobė miestą Bogojavlenką ir prie jo iš pietų pusės esančias pramonines gyvenvietes, kurios turėjo tapti tolesne rimta UGP gynybos linija po Ugledaro ir sulaikyti rusų armiją nuo tiesioginės atakos Kurachovo kryptimi. UGP prarado kelis kaimus, kuriuos buvo didele kaina atsiėmusi bendrai nesėkmingame 2023 metų vasaros-rudens puolime.

Dėl to ten, kur prieš mėnesį buvo 50 kilometrų koridorius, užtikrinęs normalų visos Kurachovo-Ugledaro grupuotės aprūpinimą, dabar UGP liko 20 kilometrų šiaurės - pietų ašimi per Kurachovą ir maždaug 35 kilometrų ašimi Velikaja Novosiolka — Novoaleksejavka (piečiau Selidovo). Be to, proveržis už Selidovo leidžia išplėsti frontą Pokrovsko kryptimi. Dabar rusų armija grasina UGP gynybos centrui pietvakarių Donbase ne tik iš pietryčių, bet ir bendrai iš pietų.

Proveržis, kaip tvirtina kai kurie rusų „karkorai“, tapo įmanomas dėl amerikiečio pagalbos, jau du metus tiekiančio rusams informaciją „itin tiksliems smūgiams“ atlikti. Operacijos Bogojavlenkoje metu jį evakavo Rytinės karinės apygardos 36-tos gvardietiškosios atskirosios motorizuotos šaulių brigados padalinys ir pristatė jį į Donecką, kur sprendžiamas jo apgyvendinimo RF ir pilietybės suteikimo klausimas. Apie tai buvo paskelbta spalio spalio 28 d. Įdomu, kad maždaug tuo pat metu Ukrainos spec. tarnybos pranešė apie Donbase sulaikytą JTO Pasaulinės maisto programos savanorį, įtariamą darbu FSB. Pagal tyrimo versiją, Telegram jam parašiusio FSB darbuotojo nurodymu jis rinko duomenis apie Ukrainos karių išsidėstymą. Tiesa, jis pasirodė esąs Pokrovsko gyventoju, o ne užsieniečiu. Kaip bebūtų, įvykių chronologija nurodo šių dviejų žmonių ryšio galimybę ir amerikiečio bėgimą nuo demaskavimo.

Spalio 28 d. Zaporižės fronte apsilankė UGP vyr. vadas Aleksandras Syrskis. Oficialiu vizito tikslu tapo fronto parengimas žiemos sezonui. Tikroji užduotis, sprendžiant iš visko, yra bendros besitraukiančių dalinių ir paliekančių ištisus miestus dalinių padėties vertinimas, ir (galbūt) trečiosios kapitalinės gynybinių statinių linijos, einančios vakariau Pokrovsko ir skirtos Dnepropetrovsko srities ir Zaporižės gynybai, vertinimas.

Tinkle anksčiau pasirodė mažiausiai vienas video, liudijantis, kad prieštankiniai „drakono dantys“ ten buvo suversti pakelėje neišrikiuoti, taip pat, kaip tai praėjusią vasarą buvo Charkivo srities šiaurėje, rusų armijos proveržio vietose. Apie būtinybę skubiai rengtis Dnepropetrovsko srities ir Zaporižės gynybai jau visu balsu kalba kariniai ir proukrainietiški blogeriai. Medijose sukėlė ir spalio 25 d. nuskambėjęs panašus UGP majoro, 3-osios šturmo brigados (kariaujančios Torecko rajone) vado pavaduotojo Maksimo Žorino raginimas.

Bendrai, vertinant situaciją Donecko ir Zaporižės frontuose, reikia žiūrėti netgi ne į kovinio susidūrimo liniją ar užgrobtų Ukrainos miestų ir gyvenviečių sąrašus, o į judėjimo tempų dinamiką. France Press agentūra suskaičiavo, kad per spalį (iki 27-os d.) RF GP Ukrainoje pasistūmėjo daugiausiai nuo 2022 metų – 478 kv. km (2024 m. rugpjūtį ir rugsėjį buvo 477 ir 459 kvadratinių kilometrų atitinkamai). Ir tai neskaičiuojant paskutinių pranešimų apie Selidovo, Gorniako užgrobimą ir proveržį Velikaja Novosiolka rajone.

Šią savaitę UGP generolas majoras Dmytro Marčenko, patvirtindamas pozicijų Donbase praradimą dėl ginkluotės ir karių stygiaus, pareiškė: „Neišduosiu karinės paslapties, jei pasakysiu, kad mūsų frontas subyrėjo. Deja, į Selidovo įėjo [rusai] ir ten įsitvirtina. Manau, artimiausiu metu apeis jį žiedu ir užgrobs visiškai, kas suteiks jiems taktinį išėjimą į Pokrovską. Tai mums labai blogai“.

Ukrainos gynybos kolapsas Donecko srities pietvakariuose ir Zaporižės srities šiaurės vakaruose gali tapti dar akivaizdesnis lapkritį, kai puolančių rusų grupuočių pleištai susijungs vakariau Kurachovo. Tai gali įvykti kur kas greičiau, nei dabar manome. Tarp kito, kai kuriais Rusijos vertinimais, UGP dar turi maždaug 120–130 tūkstančių žmonių rezerve, kurių dalis gali būti permesta gelbėti situaciją, kaip tai nutiko rugsėjo pradžioje Pokrovsko rajone, kur šie rezervai šiaip jau ir lig šiol laiko frontą.

Situacija Donecko fronto šiaurėje

Šiaurinėje Donecko fronto dalyje UGP priešininką sulaiko sėkmingiau. Torecke dėl miesto vyksta karšti mūšiai, RF GP gali pasigirti pasiekimais (neaiškaus patikimumo lygio) tik šiaurinėje jo dalyje. Buvo informacija, kad anksčiau nuskambėję pranešimai apie rusų pasiekimus miesto centre, tarp kurių ir pagrindinės šachtos užgrobimas, buvo klaidingi. Arba gal ji buvo atkovota kontratakomis, kurias UGP lig šiol vykdo mieste. UGP lig šiol kontroliuoja ir dalį Niujorko, nors apie jo užgrobimą rusų karinė žiniasklaida per pastaruosius du mėnesius rašė jau ne vieną kartą.

Časovom Jare — priešingai, situacija, remiantis rusų „karkorų“ duomenimis, UGP sunki. Be jau ganėtinai gilaus miesto apėmimo iš pietų — išilgai kelio Bachmutas — Konstantinovka, — rusų armija persikėlė per kanalą Severskij Donec — Doneckas dar dviejose vietose: šiaurrytinėje miesto dalyje, kur vyksta atkaklūs mūšiai dėl mikrorajono, ir šiauriau miesto, kur kol kas RF GP kontroliuoja gabalėlį „žalumos“, tačiau turi vystymosi potencialą. Tai patvirtina ir proukrainietiška svetainė DeepState. Visgi, kaip skundžiasi „karkorai“, puolimą šiame rajone smarkiai riboja didelis ukrainiečių dronų aktyvumas, kuriais smogiama rusų kariuomenei ir jų tiekimo linijai užnugaryje, iš Bachmuto. O todėl kovinės technikos judėjimas šiame rajone, ypač už kanalo, tiesiog neįmanomas.

Kursko srityje — sunkūs mūšiai

Ukrainos kariuomenė Kursko srityje sukurtame „burbule“ nenutrūksta nuožmūs mūšiai, vykstantys, visų pirma, dėl galimybės UGP išlaikyti jo šiaurinę dalį. Aktyviai naudodama vakarietišką šarvuotą techniką, UGP atakuoja rusų puolimo iš vakarinės „burbulo“ sienelės „liežuvį“, įstrigusį Liubimovkos rajone (ir ryčiau jos, Zelionyj Šliach — Nižnij Klin sandūroje) ir perkirtusį trasą Sudža — Korenevo.

Šiauriau „liežuvio“ atsidūrė gan stambi (remiantis Putino pareiškimu BRICS susitikime — iki 2 tūkst. žmonių) UGP grupuotė, esanti maždaug 15 kilometrų skersmens „puskatilyje“ ir turinti platų išėjimą į pietryčius. Pietvakariau Liubimovkos „katile“ sėdi (rusų duomenimis) maždaug du batalionai pėstininkų. UGP stengiasi perspausti „liežuvį“ jau dvi savaites. Sprendžiant iš skurdžių „karkorų“ pranešimų, joms tai iš dalies pavyko, nors ir technikos, ir karių nuostoliai gan dideli.

„Burbulo“ pietryčiuose rusų armija, patirdama didelius nuostolius, jau trečią savaitę bando apsupti Plechovo gyvenvietę. Priešingoje „burbulo“ sienelėje, Ukrainos-Rusijos valstybinės sienos rajone, taip pat vyksta aktyvūs mūšiai dėl Darjino, kur šią savaitę RF GP numetė trijų tonų bombą, bergždžiai tikėdamiesi taip išrūkyti UGP. Pernelyg ankstyvi pasirodė ir pranešimai apie UGP išstūmimą iš Gluškovsko rajono teritorijos. Ukrainos armija ten išlaiko pozicijas pasienio zonoje, remdamiesi į geležinkelį, praeinantį prie Novyj Svet gyvenvietės.

Susirėmimo Kursko srityje mastai, kur maždaug 50 tūkstančių rusų kareivių atakuoja numanomai 30 tūkstančių ukrainiečių, verčia Ukrainos karinę žvalgybą ir jos tezes kartojančią Ukrainos valdžią daryti prielaidą, kad būtent ten bus panaudoti Rusijon atvykę ~10 tūkstančių kareivių iš Š. Korėjos. Ukrainos GUR tvirtinimu, jie mūšin turėjo stoti šios savaitės pradžioje. Spalio 25 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, nurodydamas vyr. vado Aleksandro Syrskio pranešimą, paskelbė, kad KLNR kareiviai į mūšį stos spalio 27–28 d. „kovinių veiksmų zonose“.

Tačiau realiai jokių Š. Korėjos karių permetimo į frontą požymių nėra. Kol kas jie užfiksuoti tik Primorsko krašte. Trečiųjų šalių stebėtojai, tarp kurių ir iš Pietų Korėjos (tiek žiniasklaida, tiek ir žvalgyba), iš esmės užsiima šios dalies likimo būrimu iš kavos tirščių. Čia jų panaudojimo versijos išsibarsčiusios diapazone nuo rusų užnugario (įskaitant Transsibiro geležinkelį) ir sandėlių apsaugos vietoje rusų kareivių, pasiųstų į frontą, iki jų naudojimo šturmo atakose. Tikslių duomenų nėra ir apie jų kvalifikaciją. Ji diapazone nuo silpnų pirmamečių iki patyrusių spec. tarnybų karių iš de facto Š. Korėjos lyderių dvaro pulkų. Beje, KLDR armijoje visokie „specnazai“, įskaitant specializuotas snaiperių brigadas, sudaro bent ketvirtį visų kadrų. Ir tai jokiu būdu nereiškia aukšto jų parengties lygio ar kad jie išmano šiuolaikinę ginkluotę, amuniciją, taktiką ir panašiai. Kaip bebūtų, spalio 29 d. Ukrainoje buvo paskelbta apie greitai atvyksiančią Pietų Korėjos delegaciją aptarti situaciją ir suderinti galimą šios šalies pagalbą Ukrainai.

Tuo tarpu, spalio 28 d. ryte Kursko srities kaimynystėje esančios Briansko srities negyvenamoje Manevo gyvenvietėje rusų pasieniečiai ir RF GP daliniai atrėmė UGP diversinės grupės (iki 15 žmonių) proveržio bandymą. Keli diversantai žuvo pasienio juostoje. Jie nustatyti kaip trečiųjų šalių piliečiai. Konkrečiai, buvo rastas buvusio JAV armijos artilerijos seržanto, kariavusio GUR „Užsienio legione“ Corey John Nawrockio kūnas.

Oro smūgiai

Praėjusią savaitę bendros tendencijos nepakito. Abi kariaujančios pusės smūgiams aktyviai naudoja sunkiuosius dronus. Iš rusų pusės naudojamų aparatų skaičius tebėra didelis ir jie naudojami ko ne kasnakt (nuo 40 iki 100), o UGP dronais dažniausiai smūgiuoja kas antrą naktį, panaudodamos nuo 80 iki 100 bepiločių, stengdamosi masiškumu pralaužti Rusijos PLG, kuri paprasčiausiai nespėja užsitaisyti.

Kartu su tuo, UGP dronų atakų efektyvumas ir efektiškumas, lyginant su rugsėju, smarkiai sumažėjo. Akivaizdu, kad po sėkmingų Ukrainai dronų atakų prieš rusų artilerijos sandėlius, PLG Rusijos Juodžemio rajone buvo gerokai sustiprinta. Dabar, remiantis gaunamais pranešimais, vaizdas toks – maždaug 80–90 dronų iš 100 numušami pasienio sričių oro erdvėje (kaip tai buvo spalio 28 d. naktį). Likę pasiekia taikino rajoną, kur kai kurie tampa PLG aukomis, o likę pasiekia tikslą.

Taip kas antrą naktį centrinėje Rusijoje pažeidžiami vienas-du pramonės objektai. Pastarąsias dvi savaites pagrindiniais taikiniais netikėtai tapo Rusijos provincijos spirito gamyklos, stovinčios (ir ne po vieną) praktiškai kiekviename regione. Pavyzdžiui, vien spalio 22 d. nukentėjo Tulos srities Efremovo spirito gamykla ir spirito gamykla Lužkovskij gyvenvietėje, o taip pat „Biochim“ Tambovo srityje. Nuo spalio pradžios iš viso buvo atakuota iki 10 rusiškų spirito gamyklų. Smūgių pasekmės neaiškios.

Neakivaizdi ir šių atakų prasmė. Viena vertus, spirito gamyklos gali gražiai užsidegti ir šalia jų rimtos PLG būti neturėtų. Antra vertus, tai nėra naftos bazė, kur viskas 100％ dega, ką ir demonstruoja šios savaitės atakos. Ir svarbiausia: kam pluskinti dronus, Ukrainos biudžetui atsieinančius po 50 tūkstančių eurų? Specialistai kalba, kad etanolas aktyviai naudojamas karo pramonėje ir armijoje. Iš jo gaminami kai kurių tipų sprogdikliai, jis džiovina parakui naudojamus ingredientus, jis aktyviai naudojamas aviacijoje ir visur, kur reikia valyti optiką.

Antra vertus, netgi dviejų tuzinų spirito gamyklų sunaikinimas Centrinėje Rusijoje menkai atsilieps bendroms gamybos apimtims šalyje, juolab, kad etanolas armijai ir karinei pramonei sudaro tik kuklią dalį. Be to, jį nesunku importuoti. Ir nors bent viena iš atakuotų „Biochim“ gamyklų Voronežo srities Rasskazove savo interneto svetainėje išdidžiai skelbia, kad jos produkcija visų pirma eina Rusijos „jėgos“ žinybų poreikiams patenkinti (tai yra, galbūt leidžia specializuotą produkciją, atitinkančią vienokius ar kitokius kokybės reikalavimus ir su priedais), suprasti Ukrainos dronvaldžių domėjimosi būtent tokio tipo gynybos produkcija logiką nelengva. Ir tai yra plataus stebėtojų ir ekspertų rato spėlionių tema

Be to, spalio 29 d. UGP pavyko dronais pažeisti Putino vardo specialiųjų pajėgų universitetą Gudermese (Čečėnija), garsėjantį kaip Čečėnijos „Achmat“ (faktiškai Kadyrovo klano PKK) organizacinį ir valdymo centrą, sukėlus ten stiprų gaisrą. Be to, spalio 29 d. UGP pirmą kartą per gal dvi savaites panaudojo raketas ir, iš visko sprendžiant, pažeidė stambų amunicijos sandėlį Luhanske, daugybės liudininkų akivaizdoje sukeldamos galingus sprogimus ir detonacijas.

Rusijos atakų Ukrainoje geografija gerokai platesnė ir apima praktiškai visą jos teritoriją, išskyrus, gal, Galiciją. Tuo pat metu būtina pažymėti atakų gausėjimą prieš Kyivą, kur vis dažniau ėmė kilti „nukritusių nuolaužų sukelti gaisrai“. Akivaizdu, kad Ukrainos PLG pajėgos pradėjo perimti mažiau nuolat modernizuojamų rusiškų dronų.

N. Mitrochin
republic.ru