B-50 „Superfortress“. Branduolinis bombonešis, apie kurį niekada negirdėjote (Video)

„Boeing B-50 Superfortress“, Antrojo pasaulinio karo laikų B-29 įpėdinis, buvo penktojo dešimtmečio pabaigos JAV strateginio branduolinio atgrasymo oro laivyno flagmanas.

Pastebėtina, kad vienas iš bombonešių B-50, pavadintas „Lucky Lady II“, tapo pirmuoju lėktuvu, be nusileidimų apskridusiu aplink pasaulį.

Tačiau jo tarnavimo laikas buvo palyginti trumpas ir netrukus jį pakeitė įpėdiniai, tokie kaip B-36 „Peacemaker“ ir B-47 „Stratojet“.

Nors B-50 buvo greitai nurašytas, jis padėjo svarbiausius pamatus šiandieniniams strateginiams bombonešiams.

Branduolinio atgrasymo pirmtakas

JAV oro pajėgoms rengiant naujos kartos slaptojo bombonešio B-21 „Raider“ kūrimo programą, verta prisiminti JAV strateginių bombonešių istoriją.

Tarp jų lengva nepastebėti „Boeing B-50 Superfortress“. Nors šis netrukus po Antrojo pasaulinio karo pasirodęs orlaivis danguje praleido mažiau nei du dešimtmečius, kažkada jis buvo naujai suformuotos Strateginės oro pajėgų vadovybės branduolinio atgrasymo flagmanas.

Strateginiai bombonešiai tebėra Amerikos branduolinės triados oro komponento stuburas, todėl būtent B-50 turėtų būti akcentuojamas kaip jų pirmtakas.

„Superfortress“ ištakos

B-50 protėvis buvo B-29 „Superfortress“. Šis sunkusis, propelerinis bombonešis, sukurtas bombardavimui dideliame aukštyje, aktyviai tarnavo Antrojo pasaulinio karo ir Korėjos karo metu.

Pirmasis „Superfortress“ turėjo daugybę precedento neturinčių savybių, įskaitant nuotoliniu būdu valdomus pabūklų bokštelius, dvigubas bombų nišas ir sandarius įgulos skyrius. Būtent B-29 buvo panaudotas branduolinėms bomboms numesti ant Hirošimos ir Nagasakio Japonijoje 1945 m., įgyvendinant JAV iniciatyvą užbaigti karą Ramiajame vandenyne.

Karui einant į pabaigą Amerikos valdžia pradėjo ieškoti B-29 pakaitalo. Nors B-29 buvo pats galingiausias karo bombonešis, jo varikliai liūdnai pagarsėjo dėl savo nepatikimumo. Lėktuvą varę 18 cilindrų „Curtiss-Wright R-3350 Duplex Cyclone“ varikliai patyrė lėtinių perkaitimo problemų. Amerikos valdžia norėjo, kad B-29 būtų sumontuotas naujasis „Pratt & Whitney R-4360 Wasp Major“ variklis. Tuo metu tai buvo didžiausias stūmoklinis orlaivio variklis, kada nors pradėtas masiškai gaminti.

B-29 buvo naudojamas ir toliau. Nors abu orlaiviai turėjo „Superfortress“ pavadinimą ir panašias galimybes, JAV kariuomenė norėjo visiškai naujo B-50 dizaino.

„Boeing B-50 Superfortress“, aprūpinto naujais varikliais, debiutas įvyko 1947 m., O po metų jis oficialiai pradėtaas eksploatuoti.

B-50 sudarė 10 ar 11 žmonių įgula, jo sparnų plotis buvo apie 43 m, o didžiausias kilimo svoris – 76,4 tonos. Su nauju ir patobulintu varikliu bombonešis galėjo nuskristi 8612 km ir pasiekti 11,2 km aukštį.

Tačiau Korėjos karo metu B-50 nerodė laukiamų rezultatų kovoje su sovietų naikintuvais MiG-15. Senesni sovietų naikintuvai nesugebėjo perimti šių bombonešių dideliame aukštyje, tačiau MiG-15 numušė keletą „Stratofortress“, įrodydami šio bombonešio neefektyvumą.

B-50 eksploatavimo istorija buvo neilga – lėktuvas nurašytas jau 1965 metais.