Taip prasidėjo didžiausia invazija. Niekas to nesitikėjo. „Planus laikė paslaptyje“

Kursko operacijos metu Ukraina suklaidino Rusiją tais pačiais metodais, kuriuos Vokietija naudojo Antrojo pasaulinio karo metais Bulge mūšyje, rašo „Business Insider“.

Rugpjūčio mėnesį Ukraina staiga pradėjo puolimą prieš Kursko sritį, nustebindama ne tik Rusiją, bet ir kai kuriuos karybos ekspertus, kurie didelio masto išpuolius laikė mažai tikėtinais šiuolaikiniame kare. Nepilotuojamų orlaivių ir palydovinės žvalgybos plėtra mūšio lauką pavertė beveik nuolatinio stebėjimo aplinka, todėl ten sunku pasiekti taktinį netikėtumą.

Kaip pažymi JAV armijos mokymo vadavietė (TRADOC), „nepilotuojamų aviacijos sistemų paplitimas Ukrainos ir Rusijos karo metu sukūrė skaidrų mūšio lauką“. Tačiau nepaisant daugybės Rusijos bepiločių orlaivių, kurie atidžiai stebėjo Ukrainos judėjimą, Ukraina sugebėjo sutelkti savo pajėgas ir įvykdyti ataką, kuri pribloškė Kremlių ir privedė prie šimtų kvadratinių kilometrų teritorijos užgrobimo.

Ukraina parengė puolimą remdamasi metodais, kuriuos Vokietija naudojo per Ardėnų puolimą 1944 m. gruodžio mėn. Ji sutelkė savo geriausias brigadas puolimui rytuose, taip sumažindama Rusijos gynybą pagrindinėje fronto linijoje. Kaip teigiama TRADOC ataskaitoje, iki 75% Rusijos sausumos pajėgų, įskaitant oro desanto dalinius, buvo sutelktos Rytų Ukrainoje, todėl Kurskas tapo labiau pažeidžiamas. Be to, Rusijos žvalgybos ištekliai buvo sutelkti ir kitose srityse, kuriose Rusija vykdė aktyvias karines operacijas.

Siekdama užtikrinti operacijos slaptumą, Ukrainos vadovybė planus laikė paslaptyje, apribodama informaciją tik siauram žmonių ratui. Ukrainos kariuomenė taip pat naudojo dezinformaciją, pavyzdžiui, skleidė žinią, kad ji negalės pradėti puolimo iki 2025 metų pavasario. Kai kurie daliniai, pavyzdžiui, 61-oji mechanizuotoji brigada, paskelbė persikelsiantys į kitas sritis, kad suklaidintų Rusijos žvalgybą.

Be to, Ukraina aktyviai kovojo su Rusijos žvalgybos sistemomis atakuodama jos aerodromus ir naikindama Rusijos dronus. Ukrainos pajėgos panaudojo raketas, dronus ir artileriją, kad apribotų Rusijos pastiprinimo galimybę. Tai primena Bulge, kai Vokietija pasinaudojo nepalankiomis oro sąlygomis, dėl kurių priešininkų žvalgyba iš oro tapo neįmanoma.

Leidinys pažymi, kad Ukrainos puolimas sukėlė nerimą Maskvoje, tačiau nesugebėjo žymiai atitraukti Rusijos pajėgų nuo rytinio fronto, o Rusijos kontratakos palaipsniui mažina ukrainiečių pasiekimus šia kryptimi. Tačiau Ukrainos operacija parodė, kad netikėtos atakos yra įmanomos net ir šiuolaikinėje pažangių žvalgybos technologijų eroje, kur tinkamas judesių planavimas ir nuslėpimas gali sukelti operatyvinę staigmeną.