„Beprotiškas tempas. Reikia laikytis, negalime jo atiduoti“

Dėl aktyvių Rusijos okupacinės armijos veiksmų iškilo reali grėsmė užgrobti Pokrovsko miestą. Priešo pajėgos priartėjo prie miesto maždaug 8 kilometrų atstumu ir, greičiausiai, kovų už miestą nepavyks išvengti, nepaisant to, kad priešas tam tikru mastu sulėtino veržimosi tempą. Ukrainos gynybos pajėgos dar turi laiko gerokai sustiprinti Pokrovsko, taip pat kitų netoliese esančių gyvenviečių gynybą.

Tačiau verta atkreipti ypatingą dėmesį į kitus fronto sektorius, kur Ukrainos gynyba gali būti ne tokia stipri. Visų pirma, šalies pietuose, Zaporižios kryptimi, kur, remiantis žvalgybos informacija, priešas gali ženkliai suaktyvėti, jei ras silpną Ukrainos gynybos vietą. Todėl gynybos stiprinimas turėtų būti Ukrainos karinės vadovybės uždavinys NR. 1.

Tokią nuomonę išskirtiniame interviu OBOZ.UA išsakė karo veteranas, visuomenės veikėjas ir teisininkas Olegas Simorozas.

– Kaip vertinate situaciją, susidariusią prie Pokrovsko? Ar manote, kad miesto užgrobimo grėsmė tikrai didelė?

– Žinoma, grėsmė didelė. Iki Pokrovsko liko apie 8 kilometrai, priešas imasi aktyvių šturmo operacijų. Tempas buvo didelis ir tebėra didelis. Manau, kad dabar jie bandys prasilaužti į transporto maršrutus ir ruošis šturmui pačiame Pokrovsko apgyvendintame rajone. Žinoma, vis tiek liko ta pati Lysovka. Manau, kad jie bandys nuvažiuoti į Dačenskoję, kad galėtų patekti į trasą.

Dabar dar liko laiko pasirūpinti Pokrovsko miesto gynyba, kuri, deja, vis dar nėra tinkamai paruošta. Turime pakeisti savo požiūrį. Tikiuosi, kad mūsų vadovybė persvarstys gynybinių veiksmų strategiją, nes turime labai didelių problemų su įtvirtinimais, ruošiant miestų plėtrą gynybai.

Reikia laikytis Pokrovsko, negalime jo atiduoti, nes už Pokrovsko yra strateginiai miestai, o taktiškai negalime atsisakyti nė vieno miesto. Būtina suprasti, kad kiekvieną atiduotą gyvenvietę tuomet išlaisvins Ukrainos kariai savo sveikatos ir gyvybės kaina.

Manau, kad, deja, mes negalime išvengti kovos dėl Pokrovsko, bet kol yra laiko, jį reikia išnaudoti kuo daugiau gynybos stiprinimui.

– Kiek, jūsų nuomone, turime laiko?

– Sunku pasakyti. Gana nedėkingas uždavinys daryti tokias prognozes. Matome, kad Pokrovsko kryptimi priešas turėjo beprotiškus tempus, dabar jie tiesiog milžiniški. Bet tai, mano nuomone, yra susiję ne tiek priešo armijos stabdymu, kiek su jos panaudojimu Vuhledaro kryptimi, Kurachovės srityje. Deja, priešas turėjo gana rimtų sėkmių Kupjansko kryptimi Oskilo upės srityje.

Nenoriu kalbėti apie puolimo tempo sulėtėjimą, nes bendrai visame fronte jis nelėtėja. Bet tai, kad tempas kiek sulėtėjo, yra dėl taktinių veiksmų – deja, ne mūsų, o priešo.