Žingsnis iki branduolinių pelenų. Kalti gali būti patys rusai

Rusijos veiksmai, susiję su branduolinėmis galvutėmis, gali sukelti pavojingų pasekmių.

Pasak ekspertų, karas Ukrainoje nuo pat plataus masto Rusijos invazijos pradžios galėjo kelis kartus peraugti į branduolinį konfliktą dėl okupacinių branduolinių galvučių laikymo karinėse bazėse „ypatumų“.

Be to, Rusijos Federacijos nenoras tinkamai apsaugoti branduolinį arsenalą šalies vakaruose kelia didžiulį pavojų, nes auga Ukrainos noras pataikyti į taikinius Rusijos viduje, rašo „Foreign Affairs“.

„Ukraina turi visas teises tokiu būdu gintis, bet nėra jokių požymių, kad Ukrainos pajėgos tyčia taikytųsi į branduolinių galvučių saugyklas. Tačiau kadangi Ukrainos bepiločių orlaivių smūgiai jau pasiekė Maskvą, akivaizdu, kad mažiausiai 14 Rusijos branduolinių saugyklų dabar yra ukrainiečių dronų veikimo diapazone“, – rašoma medžiagoje.

Pranešama, kad dvi tokios vietos yra maždaug už 150 kilometrų nuo Ukrainos sienos; dar penkios – maždaug už 250-300 km. Šie atstumai yra įveikiami šiuolaikinėms raketoms, kurias Vakarų sąjungininkai perkelia į Ukrainą ir kuriomis vis dar draudžiama smogti Rusijos Federacijos teritorijai.

Žiniasklaida rašo, kad atsakomybė už branduolinių galvučių judėjimą tiesiogiai tenka Rusijos vyriausybei:

„Rusija žino, kad jos kovinės galvutės neturėtų būti šalia įprastų karinių operacijų. 2023 m. pavasarį Ukrainai atlikus pirmuosius bepiločių orlaivių ir raketų smūgius į Belgorodą, Rusija greitai paskelbė, kad jos Belgorodo saugykloje branduolinės galvutės nebesaugomos, suprasdama, kad kovinės galvutės. neturėtų būti laikomi šalia aktyvių karo veiksmų“.

Kalbant apie branduolines galvutes, kurios yra kitose saugyklose, Rusija nepateikė jokių pareiškimų apie jų statusą. Žurnalistai tam priskiria keletą priežasčių, visų pirma tai, kad Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas branduolinių ginklų judėjimą gali laikyti silpnumo ženklu. Be to, Rusijos aukštoji vadovybė „gali nesuvokti pavojaus“, kurį kelia jos branduoliniai ginklai, taip pat „baiminasi“, kad NATO šalys gali neteisingai interpretuoti kovinių galvučių judėjimo procesą ir pradėti prevencinį smūgį šiems taikiniams.

„Galimybė, kad Ukrainos bepilotis orlaivis ar raketa pataikys į kovinę galvutę ir sukels sprogimą, kuris paskleis skiliąsias medžiagas, jau kelia rimtą riziką. Tačiau tai nėra vienintelė rizika“, – rašo ekspertai. Pavojingesnė situacija būtų, kad saugykla papultų į „operacinio chaoso“ būseną, jei teritorija, kurioje yra branduoliniai ginklai, būtų užgrobta, o tai leistų „subjektams“ juos užvaldyti, arba netyčia išprovokuotų Rusiją panaudoti branduolinį ginklą prieš savo priešą.

Be to, Rusija pažeidė „šventąjį branduolinio saugumo principą“, kai 2022 m. vasario 24 d. pradėjo raketų atakas prieš Ukrainą, o vėliau ir iš karinių bazių, kuriose saugomi atominiai ginklai, nes tokios vietos tampa teisėtu atsakomųjų veiksmų taikiniu.

Tačiau ekspertai pabrėžia, kad smūgis į branduolinių ginklų saugyklą nesusprogdins kovinės galvutės, nebent jos bus pervežamos techninei priežiūrai arba geležinkelio perdavimo punkte – tokiu atveju tai sukeltų galingą sprogimą.

Medžiagoje teigiama, kad Rusija, norėdama tikrai apsaugoti savo branduolinį arsenalą, turi nutraukti karą Ukrainoje. Kol tai neįvyks, reikia išvežti panašias kovines galvutes iš visų saugyklų, esančių šalia karinių operacijų ir oro bazių, iš kurių vykdomos atakos prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą.