„Delikačios derybos.“ Dėl karo Ukrainoje. „Jau vyksta ir įgauna pagreitį“

JAV prezidentu išrinkus Donaldą Trumpą, Ukraina tikisi pokyčių JAV politikoje, kuri iki šiol buvo svarbi finansine ir karine parama.

Trumpas, išgarsėjęs kritika dėl nuolatinės pagalbos Kyjivui, žadėjo karą užbaigti „per vieną dieną“, tačiau savo strategijos detalių neatskleidė.

Tokia retorika kelia nerimą tarp Ukrainos pareigūnų ir kariškių, kurie baiminasi, kad naujoji JAV administracija nepalankiomis sąlygomis gali primesti taikos susitarimus dėl karo užbaigimo. Apie tai rašo „The New York Times“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino Trumpą su pergale ir sakė, kad vertina jo įsipareigojimą laikytis „taikos per jėgą“ principo sprendžiant pasaulinius reikalus.

„Būtent šis principas tikrai gali priartinti teisingą taiką Ukrainoje. Tikiuosi, kad mes jį įgyvendinsime kartu“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Leidinyje cituojamas buvęs ekonominės plėtros, prekybos ir žemės ūkio ministras Tymofijus Mylovanovas, išreiškęs skeptišką nuomonę, kad „karas baigsis greitai, per 24 valandas, kaip pažadėjo Trumpas“. Jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainos vyriausybės obligacijos turėtų kilti, kol bus pasiektas susitarimas.

Situacija fronte

Straipsnio autoriai rašo, kad Ukrainos kariškiai fronte rinkimų rezultatus suvokė kaip dar vieną iššūkį vis sunkesnėje situacijoje.

„Atrodo, šiek tiek prarandama viltis gauti geresnę paramą mūsų sunkioje kovoje, žinant jo poziciją ir užuojautą priešams. Tuo pačiu suprantu, kad pastaruoju metu padėtis tapo tokia sunki, kad net pagalbos, kurią gavome, nepakanka, kad pagerintume savo padėtį“, – sakė karininkė Oksana Vedmid.

Padėtis fronte Ukrainai tebėra sunki. Rusija suintensyvino puolimą Donbaso regione, todėl įvairiuose gynybos sektoriuose trūksta karinių pajėgų. Tai verčia Ukrainą nuolat perkelti karius į pozicijas, o tai kelia proveržio kitose srityse riziką. Kareiviai iš Šiaurės Korėjos taip pat pradėjo dalyvauti karo veiksmuose.

Analitikai pastebi, kad dėl šių sunkumų Ukrainos kariškiams tenka griebtis intensyvios mobilizacijos, nors ne visi piliečiai yra pasiruošę eiti į frontą, o dezertyravimo problema tik aštrėja.

„Delikačios derybos“

„New York Times“ rašo, kad „delikačios daugiašalės derybos jau vyksta ir pastaraisiais mėnesiais įgavo pagreitį“. Juose dalyvaujančių diplomatų teigimu, neaišku, kaip Trumpo tarpininko vaidmuo baigiant karą bus derinamas su šiomis pastangomis.

„Išskyrus bendras paliaubas, Zelenskis pastaraisiais komentarais užsiminė apie galimybę sudaryti papildomus susitarimus, kad būtų išspręstos konkrečios problemos, pavyzdžiui, moratoriumas dėl abipusių smūgių energetikos infrastruktūrai ir susitarimas dėl komercinės laivybos Juodojoje jūroje saugumo“, – rašoma straipsnyje.

Pastarosiomis savaitėmis Ukraina taip pat sušvelnino savo poziciją dėl Brazilijos ir Kinijos plano, kurį Zelenskis iš pradžių atmetė kaip naudingą Rusijos interesams.

Pasak pareigūnų, susipažinusių su derybų eiga, šiuo metu vyksta tylios diplomatinės pastangos suderinti šį planą su Ukrainos taikos formule. Įgyvendinant naujausius Ukrainos plano žingsnius, praėjusią savaitę Kanadoje įvyko konferencija dėl keitimosi belaisviais ir Rusijos pagrobtų ukrainiečių vaikų grąžinimo, o tai yra vienas iš šio plano punktų.