„Su branduolinėmis galvutėmis.“ Švedija blokuoja Baltijos jūrą. Kaliningrade pasirodė dešimtys raketų (Foto)

Švedija nusprendė sustabdyti 1 800 naujų turbinų statybą Baltijos jūroje, kuri galėtų padvigubinti energijos gamybą. Dėl savo vietos jos gali uždelsti atsaką į Rusijos ataką.

Kodėl švedai atsisakė daugumos perspektyvių investicijų? Atsakymas – nacionalinis saugumas. Dauguma planuotų turbinų turėjo būti pastatytos jūroje tarp Švedijos ir Kaliningrado srities, kuri laikoma pavojaus šaltiniu.

Praktiškai, pasak švedų, tai reiškia, kad Švedijos gynybos sistemų reagavimo laikas sutrumpės nuo dviejų iki vienos minutės , jei kelią pastotų vėjo jėgainės. Kaip matyti iš pridedamų grafikų, neigiamas turbinų poveikis paveiktų ir Rusijos sparnuotųjų, ir balistinių raketų aptikimą.

Rusija Kaliningrado srityje disponuoja abiejų tipų ginklais. Kaip rodo Vidurio Europos instituto analizė, nors po Ukrainos užpuolimo Rusija smarkiai susilpnino regione dislokuotas sausumos pajėgas, ji išsaugojo raketų sistemas kaip atgrasymo priemonę.

Tarp jų – sausumoje dislokuotos „Iskander-M“ raketos, kurių veikimo nuotolis ne mažesnis kaip 500 km ir kurios gali nešti branduolines kovines galvutes (IEŚ duomenimis, tai 12 sistemų ir 24 raketos).

Srityje taip pat yra karo laivų su įvairių tipų sparnuotosiomis raketomis. Be senesnių prieštankinių sistemų, tokių kaip P-270 „Moskit-M“, 3M24 „Uranium“ ar P-120 „Malachite“, kai kuriuose laivuose (korvetėse „Karakurt“ ir „Bujan-M“) yra modernių raketų „Kalibr-NT“, kurių veikimo nuotolis siekia iki 2 000 km.

Nuo 2022 m. rugpjūčio Kaliningrado srityje taip pat dislokuoti trys lėktuvai MiG-31, galintys nešti hipergarsines raketas Ch-47M2 „Kinžal“.

Nė vienas rusų Kaliningrado srityje turimų ginklų nėra rimta problema Vakarų oro gynybos sistemoms. Tačiau kad tai būtų įmanoma, jie turi būti aptikti pakankamai anksti, kad priešlėktuvinė gynyba galėtų reaguoti. Kaip matote, laiko lango sutrumpinimą perpus švedai laikė nepriimtina rizika.