Tai smogia Rusijos nervai. „Įvyko eskalacija“

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pirmą kartą paleido ATACMS raketas į karinį objektą Rusijos Federacijoje. Nukentėjo Rusijos gynybos ministerijos arsenalas Briansko srityje.

Kaip Maskva reagavo į JAV sprendimą leisti ATACMS raketų atakas Rusijos teritorijoje? Ar bus tam tikri žingsniai iš Kremliaus?

„Charter97.org“ apie tai kalbėjosi su garsiu Ukrainos politologu, taikomųjų politikos tyrimų centro „Penta“ vadovu Vladimiru Fesenko:

„Turime suprasti, kad šis leidimas pats savaime yra atsakas į agresyvius Rusijos veiksmus ir karinių veiksmų eskalavimą iš jos pusės.

Tai Šiaurės Korėjos kariuomenės dalyvavimas karo veiksmuose prieš Ukrainą ir masinės raketų atakos prieš energetikos sistemą. 

Greičiausiai JAV anksčiau perspėjo Kremlių nuo tokių veiksmų susilaikyti, tačiau Maskvai peržengus tam tikras „raudonąsias linijas“, JAV ir Europos partneriai ėmėsi atsakomojo žingsnio.

Manau, Maskvai tai nebuvo staigmena. Kremlius, matyt, nusprendė išbandyti amerikiečių „silpnumą“ pereinamojo laikotarpio sąlygomis. Vienas prezidentas išeina, antrasis dar neatėjo į valdžią. Tačiau JAV turėjo parodyti jėgą, kaip reakciją į V. Putino žingsnius. Tai ypač pasakytina apie Šiaurės Korėjos kariuomenės dalyvavimą karo veiksmuose.

Dabar girdimi grasinimai iš Rusijos Federacijos, bet ne konkretūs. Greičiausiai, jei amerikiečių, taip pat britų ir prancūzų raketų panaudojimas atakoms Rusijos teritorijoje bus ribotas ir tikslingas, tai Maskvos reakcija bus ribota.

Nepaisant to, tai jau yra nervinga, agresyvi reakcija. Tai balistinių raketų atakos prieš civilius Ukrainoje: Sumai, Odesa, Gluchovas. Dešimtys žuvusiųjų. Štai RF pirmoji reakcija.

Didelė tikimybė, kad V. Putinas nepuls NATO šalių teritorijos. Tai būtų tiesioginio karo pavojus. Jis gali grasinti, bet kariauti su NATO Rusijai per daug rizikinga. Pagrindinė rizika yra branduolinis karas.

Ne tik Vašingtone, bet ir Maskvoje (dar labiau) bijoma karo tarp Rusijos Federacijos ir NATO. Leiskite pabrėžti, kad žodžiais rusai grasina, o iš tikrųjų bijo. Todėl reakcija bus netiesioginė, asimetriška: sabotažas, branduolinių bandymų atnaujinimas Novaja Zemlia poligone, ginklų tiekimas įvairioms antiamerikietiškoms grupuotėms. Pavyzdžiui, husiams, kurie apšaudo ne tik civilius laivus, bet ir Vakarų bei Amerikos laivų flotiles Raudonojoje jūroje.

Tačiau čia yra vienas niuansas. Jei Rusijos priešlaivinės raketos smogs amerikiečių laivams ir, neduok Dieve, žūtų amerikiečių jūreiviai, aš tikiu, kad D. Trumpas gali į tai reaguoti labai nervingai.“

„Kaip šį sprendimą vertina D. Trumpo komanda?“

„Dabar D. Trumpo komanda kritikuoja J. Bideno sprendimą, žaidžia kontrastais. Dabar taikos derybas iškelia kaip svarbiausią prioritetą, tai yra laukiama reakcija.

Bet jei dėl tokios Rusijos reakcijos JAV atsiras tiesioginės neigiamos pasekmės, tai, tarkime, D. Trumpas gali į tai reaguoti gana griežtai. Todėl manau, kad Rusija elgsis saikingai ir veikiau asimetriškai.

Daugelis stebėtojų tikisi, kad karas paaštrės. Bet pasakysiu taip: eskalacija iš Rusijos pusės jau įvyko. Gali būti, kad šis procesas tęsis ir toliau, tačiau jau dabar akivaizdu, kad į bet kokius eskalavimo veiksmus iš Rusijos pusės atsakys Ukraina ir Vakarai.

Taip pat reikėtų atsižvelgti į būsimo derybų proceso logiką. Dabar, greičiausiai, abi pusės (ir Rusija, ir Ukraina) kelia statymus.

Bet po kurio laiko, kai prasidės kažkoks derybų procesas, manau, kad tai vis tiek lems tolimesnę karo logiką. Dabar tai yra noras pakelti statymus, ypač Ukrainai, jei Vakarų raketų pagalba pavyks surengti gana efektyvius smūgius Rusijos teritorijoje, tai šiek tiek sustiprins Ukrainos derybines pozicijas.“

„Būsimasis JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sakė, kad sieks „taikos per jėgą“. Leisti ATACMS raketų smūgius – kiek tai įtraukta į tokią koncepciją?“

‚Svarbu suprasti, kad sąvoka „taika per jėgą“ yra klasikinė respublikonų doktrina. D. Trumpas apie tai taip pat kalbėjo dar 2016 m. Tarp respublikonų, ypač tarp klasikinio sparno, kuriam priklauso Marco Rubio, tai yra populiari sąvoka.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis taip pat nuolat kalba ir ragina D. Trumpą laikytis savo „taikos per jėgą“ koncepcijos.

Ukraina palaiko šią poziciją: pirmiausia Rusija turi būti priversta nutraukti karą jėga, o tada turi prasidėti taikos derybos. Ne atvirkščiai.

Kiek Vakarų ilgo nuotolio raketų aprūpinimas Ukrainai atakoms Rusijos teritorijoje telpa į šią koncepciją, priklauso nuo aplinkybių. Dabar D.Trumpo komandos politinė situacija yra tokia, kad jie labiau linkę kritikuoti šį Joe Bideno sprendimą.

Komanda turi parodyti, kad elgsis kitaip, tačiau, kaip rodo praktika, šalys elgsis atsižvelgdamos į aplinkybes. Atkreipiu dėmesį, kad kai 2016 m. į valdžią atėjo D. Trumpas, jis atšaukė kai kuriuos Baracko Obamos sprendimus, bet ne visus.

Kalbant apie tolimojo nuotolio raketas, manau, kad D. Trumpo administracija veiks priklausomai nuo karinės situacijos ir Rusijos bei Ukrainos derybų eigos.

Ji gali kuriam laikui (prasidėjus deryboms) įvesti moratoriumą šių raketų naudojimui, tačiau Kremliui atmetus kompromisinius D. Trumpo administracijos pasiūlymus, amerikiečiai gali imtis atsakomųjų priemonių: padidinti ginklų tiekimą Ukrainai (įskaitant pagalbą raketomis) ir gali duoti leidimą naudoti šias raketas atakoms Rusijos teritorijoje.

Tai bus būdas daryti spaudimą Rusijos Federacijai. Jei būtent ji atsisako sutikti su paliaubomis ir bet kokiais kompromisiniais variantais, kuriuos pasiūlys D. Trumpo administracija.“