„Pažeista tarptautinė sutartis.“ Prieš rusus pradėti naudoti uždrausti ginklai. Jungiasi kitos šalys

Priešpėstinės minos yra bjaurus ginklas. Jos lieka žemėje ir po karo, jas runku rasti ir pašalinti ir civiliams jos lieka pavojingos labai ilgai.

Otavos sutartis, dar žinoma kaip Priešpėstinių minų uždraudimo konvencija, buvo parengta ir pirmą kartą pasirašyta 1997 m. Ja siekiama iš esmės uždrausti priešpėstinių minų naudojimą. Jai priklauso 164 šalys, iš kurių 133 yra ją pasirašiusios. Suomija yra viena iš jų, nepaisant to, kad 2003 m. Suomijos gynybos ministerija pranešė, kad priešpėstinės minos būtų labai veiksmingos stabdant įsibrovėlius.

Suomijos politinėje arenoje kartas nuo karto keliamas klausimas apie galimybę pasitraukti iš Otavos sutarties. Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą šis klausimas yra Suomijos politinių debatų centre. Suomijos gynybos pajėgų vadas generolas Janne Jaakkola mano, kad situacija dabar yra visiškai kitokia nei laikais, kai Suomija tapo Otavos sutarties šalimi.

Siena tarp Suomijos ir Rusijos yra 1 340 km ilgio ir daugiausia yra nuošaliame miške. Nors natūralios kliūtys padeda gynybai, kai kurių vietovių įtvirtinimas minomis nebūtų bloga mintis, nes jos sulėtintų įsiveržusias priešo pajėgas. Suomijos ir Rusijos siena tokia ilga, kad Suomijos gynybos pajėgos neturi galimybės patruliuoti per visą jos ilgį. Tankus galima pristabdyti tam tikromis užtvaromis, bet žmones sustabdyti gali tik minų laukai.

Jaakkola nesiima skelbti savo nuomonės, ar Suomija turėtų pasitraukti iš Otavos sutarties, tačiau politiniai bruzdesiai gali tapti veiksmu gal jau kitąmet. Ir Ukraina yra pavyzdys, kad tai galima padaryti.

Neseniai JAV prezidentas Joe Bidenas patvirtino amerikietiškų priešpėstinių minų tiekimą Ukrainai. JAV mano, kad priešpėstinės minos gali sulėtinti Rusijos veržimąsi Ukrainos rytuose. Dar prieš šį sprendimą Ukraina tapo pirmąja Otavos sutarties šalimi, pažeidusia pagrindinę jos nuostatą – Ukrainos pajėgos jau naudojo priešpėstines minas.

Nors motyvacija uždrausti priešpėstines minas yra gera (civilių apsauga), politikai pabrėžia, kokia neproporcinga ya ši politika. Rusija nėra Otavos sutarties šalis ir gali laisvai naudoti priešpėstines minas. Tai jau daro Ukrainoje ir galėtų tai daryti Suomijoje. Rusija yra daug didesnė šalis ir didesnė karinė galia – kodėl Suomija negali taip lėtinti galimų įsiveržimų, kai pati Rusija neplanuoja uždrausti priešpėstinių minų? Be to, Suomija yra išsivysčiusi šalis – ji gali rasti būdų kaip apsaugoti savo civilius gyventojus.