Juokai baigti. „Kinija supyko“

Britų istoriko, knygų autoriaus Timothy Garton Ash komentaras.

Atrodo, kad rublis dabar laisvai krenta žemyn. Šią savaitę jis nukrito apie 6 %, o jei imsime mėnesio rodiklį – beveik 15 %.

Rublio kursas JAV dolerio atžvilgiu priartėjo prie 112 ir dabar yra žemiausiame lygyje nuo pat panikos, kilusios po „netikėtos“ plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį – kai kurių, pavyzdžiui, jūsų nuolankaus tarno, kuris dar 2015 m. numatė plataus masto invaziją, tai nenustebino.

Atrodo, kad rublis silpnėja dėl J. Bideno administracijos sprendimo sugriežtinti sankcijų Rusijai režimą. Tai buvo galima pastebėti vasarą įvedus sankcijas Maskvos MOEX valiutų biržai, vėliau sustiprinus antrines sankcijas Rusijai, o praėjusią savaitę JAV pagaliau įvedus sankcijas „Gazprombank“. Pastarasis yra pagrindinis kanalas, per kurį Rusija vykdo naftos ir energijos sandorius. Šią savaitę G7 taip pat dėjo pastangas sugriežtinti sankcijas Rusijos šešėliniam naftos laivynui. Visa tai trukdo Rusijai vykdyti prekybos sandorius.

Atrodo, kad naujausių G7 veiksmų varomoji jėga yra suderintos pastangos padidinti ekonomines karo Ukrainoje išlaidas ir priversti V. Putino režimą sėsti prie derybų stalo su naująja JAV administracija – susilpninti Rusijos derybines pozicijas šiose derybose Ukrainos naudai.

Be to, susidaro įspūdis, kad Kinija stengiasi padėti G7, užuot dėjusi visas pastangas padėti Rusijai sumažinti spaudimą rubliui. Tikėtina, kad Kiniją pykdo Rusijos veiksmai, kuriais ji siekia įtraukti Šiaurės Korėją į konfliktą, o tai dar labiau išstumia Šiaurės Korėją iš Pekino strateginės orbitos. Kinija taip pat greičiausiai nori būti laikoma naudinga D. Trumpo administracijai, siekdama ten įgyti draugų, kurie padėtų užtikrinti, kad muitai būtų sušvelninti.

Visos šios pastarojo meto Vakarų sankcijų pastangos dedamos atsižvelgiant į tai, kad daugiau nei 1000 dienų trukęs karas sumažino Rusijos rezervus, o Centrinis bankas prarado prieigą prie mažiausiai 330 mlrd. dolerių užsienio valiutos atsargų, laikomų G7 jurisdikcijose. Todėl jis turi mažiau užsienio valiutos atsargų, iš kurių galėtų ginti rublį.

Rusijai ir rusams silpnas rublis reiškia didesnę infliaciją, dėl kurios didėja Centrinio banko palūkanų normos (jau dabar jos siekia 21 proc.), mažėja ekonomikos augimo tempai ir, galiausiai, mažėja rusų gyvenimo lygis. Dėl to karo išlaidas galiausiai teks padengti Rusijos gyventojams, o tai gali priversti V. Putiną gerai pagalvoti, ar tęsti karą. Vien tai, kad Putinas Kursko regione panaudojo Šiaurės Korėjos karius, rodo, kad jis nerimauja dėl žmogiškųjų ir socialinių karo kaštų rusams. Jis tuo parodė savo silpnumą.