30 000 JAV karių. Ukrainos laukia Pietų Korėjos likimas. „Ilgiems dešimtmečiams...“

Demilitarizuota zona, skirianti Pietų ir Šiaurės Korėją, vienu metu yra istorinis mūšio laukas ir kapinės, turistų traukos objektas ir įtvirtinta siena iš abiejų pusių. Apie tai rašo britų leidinys „The Spectator“.

Čia yra vaikų pramogų parkas ir parduotuvė, prekiaujanti suvenyriniais Šiaurės Korėjos pinigais – vonais, o toliau – begalinė eilė spygliuotų vielų ir paminklų žuvusiems Šiaurės Korėjos perbėgėliams, kurie buvo nušauti bandant kirsti 2,5 km pločio užminuotą sienos liniją. Trūkstant žmogaus, pasienio zona virto rezervatu, ji prisipildė įvairių gyvūnų.

Prie Korėjos demilitarizuotos zonos kelio ženklas sako, kad Londonas yra už 8800 km, Vladivostokas – 460 km ir t. t.

„Tačiau iš minėtų miestų trūksta Kyjivo, Lvivo ir Charkivo, bet jie turėtų būti, nes aš manau arba bijau, kad Ukraina pagal Korėjos scenarijų juda link demilitarizuotos linijos. Įšalusi karo meto siena yra tragiškos paliaubos, kurios gali tęstis dešimtmečius“, – pažymi straipsnio autorius Sean Thomas.

Tai skirtingi karai, pavyzdžiui, Ukraina tapo veikiau demokratijos ir autoritarizmo, o ne kapitalizmo ir komunizmo mūšio lauku. Tuo pačiu metu yra daug panašumų, ir šių paralelių nereikėtų ignoruoti.

Pasak autoriaus, jis du kartus lankėsi Ukrainoje. Praėjusį pavasarį ir šių metų vasarą.

„Kelionės metu 2023 metais pamačiau ryžto kupiną šalį, nepaisant netekties. Aukų skaičius, deja, buvo akivaizdus. Tarp piliečių daugiausia buvo moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės. Dauguma jaunuolių buvo uniformuoti“, – tęsė jis.

Lvivo parke absolventas Maksimas kalbėjo apie artėjančią mobilizaciją. Keturi jo universiteto draugai jau buvo įtraukti į mirusiųjų sąrašą.

„Paskutinis iš jų man parašė žinutę, kad per stebuklą liko gyvas, netekęs viso būrio. Po savaitės ir jis išvyko“, – pasakojo Lvivo gyventojas.

Tuo pačiu metu, pasak autoriaus, ukrainiečiai atrodė nusiteikę laimėti, kad ir kiek ši „pergalė“ kainuotų.

Šią vasarą grįžus nuotaika buvo kur kas tamsesnė. Žadėtas kontrpuolimas virto išsekimo karu, kuriame dominavo bepiločiai orlaiviai, minos ir artilerija. Odesoje nuolatinis generatorių dūzgimas buvo miesto, kuriame nuolat trūksta elektros, garso takelis.

Nebent drastiškai pasikeistų strateginė pusiausvyra – galbūt dėl ​​Kinijos įsikišimo ar Rusijos ekonomikos žlugimo – Ukraina seks Korėjos keliu. Paliaubos apytiksliai dabartinėse fronto linijose, nors ir skaudžios visiems, gali būti mažiausiai karti pasekmė, galbūt neišvengiama. Putinas prarado šimtus tūkstančių žmonių ir rizikavo pilietiniais neramumais, o dabar jam reikia atsarginės kopijos – kažkokio kompromiso, kurį būtų galima pristatyti kaip pergalę. Ukraina turi sustabdyti žmonių praradimą.

Vakarai savo ruožtu Ukrainos atžvilgiu turėtų pasielgti taip pat, kaip kadaise su Pietų Korėja. Sutvirtinti sienas, kad Putinas nedrįstų eiti toliau. Saugoti Dnieprą, nes demilitarizuota zona jau saugoma. Pietų Korėjoje vis dar yra 30 000 amerikiečių karių, o ateityje gali prireikti daugiau, kad būtų išlaikyta stabili taika. Europa turės panašiai suaktyvinti pastangas Ukrainoje.

Tuo pačiu metu „įšaldytas karas“ gali trukti labai ilgai ir sukelti keistų pasekmių. Pietų Korėjos gidas kalbėjo apie perbėgėlius, kuriems sunku prisitaikyti prie Pietų Korėjos gyvenimo.

„Viena iš priežasčių – kalba. Pietų Korėjoje mes įsisavinome daug angliškų žodžių, mūsų kalba vystosi, bet Šiaurės Korėjoje kalba išliko gryna. Net gramatika skiriasi. Mums darosi vis sunkiau juos suprasti“, – pasakoja gidas.

Kitaip tariant, dėl padalijimo korėjiečių kalba išsivystė į dvi atskiras kalbas. Maždaug tas pats vyksta susiskaldžiusioje Ukrainoje, kai skiriasi kultūros, o tai labai apsunkina bet kokį susijungimą.